Artėjant Seimo rinkimams Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) būsimą valdžią ragina nedidinti mokesčių, įvesti nulinį pelno mokestį reinvestuojamas pelnui, padidinti šalies gynybos pramonės pajėgumus bei siūlo kitų priemonių, kurios padėtų išlaikyti tvarų šalies ekonomikos augimą.
LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad plano priemonės siūlomos reaguojant į rinkiminius politikų pažadus dėl pokyčių mokesčių srityje, kurie „kelia didelį nerimą“.
„Verslui Lietuvoje mokesčiai šiemet jau buvo pakelti. Gynybos stiprinimui skirtos mokesčių reformos pagrįstumu neabejojame. Tačiau iš politikų girdime apie dar dvi mokesčių reformas. Viena iš jų gali įvykti tarpuvaldžiu, iškart po rinkimų, kai gali būti priimami dabar Seimo darbotvarkėje palikti gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai. Apie kitą reformą kalbama iškart po koalicijos pasikeitimo, ir čia taip pat įvardinami reikšmingai keliami mokesčiai verslui – net 4 proc. būtų didinamas pelno apmokestinimas“, – pranešime sakė V. Janulevičius.
Verslui Lietuvoje mokesčiai šiemet jau buvo pakelti.
Pasak jo, jei šie scenarijai taptų kūnu, sąlygos verslui Lietuvoje 2024 metais būtų pablogintos.
Todėl pramonininkai siūlo 2024-2026 metais nekeisti mokesčių, o nuo 2026-ųjų bet kokie pokyčiai turėtų būti teikiami kartu su išsamiu poveikio ekonomikai ir investicijoms vertinimu.
Iki 2026 metų siūloma supaprastinti mokesčių paskatas įmonėms, investuojančioms į darbo našumo didinimą ir inovacijas, nuo 2026 metų įvesti nulinį mokestį pelnui, reinvestuojamam į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei energetinę pertvarką, o nuo 2027 metų – visam reinvestuojamas pelnui.
Be to, LPK siūlo iki 2030 metų padidinti šalies gynybos pramonės pajėgumus, kad nuo jos priklausomas šalies gynybos savarankiškumas padidėtų du kartus. 40 proc. gynybos poreikių, LPK manymu, turi būti užtikrinama Lietuvoje vietos ar užsienio gamintojų.
Norima, kad santykinai didesnė dalis inovacijoms skirto finansavimo tektų būtent gynybos pramonei, iki 2026 metų sudaryti jos vystymo regionuose planą bei energetikos ir susisiekimo infrastruktūros plėtros planą.
Taip pat siūloma iki 2026 metų pritraukti naujų verslui skolinančių bankų ar kitų finansų institucijų, išplėsti besiplečiančių verslų („scale-up“) finansavimo priemones, o iki 2030 metų aktyvinti rizikos kapitalo fondų veiklą Lietuvoje.
Be kitų priemonių, iki 2026 metų siūloma pertvarkyti elektros perdavimo ir skirstymo tinklą atsižvelgiant į spartų gaminančių vartotojų skaičiaus augimą ir atsparumą geopolitiniams iššūkiams.
LPK ekonomistė Eglė Stonkutė pažymi, kad Lietuvai prognozuojamas ekonomikos augimas yra išimtis visame regione ir vertintinas greičiau kaip ekonomikos stebuklas.
„Lietuvos ekonomikos augimą leido užtikrinti tai, kad kitaip nei kaimyninėje Estijoje, Lietuvoje buvo susilaikyta nuo drastiško mokesčių didinimo. Be to, augimas kol kas nėra tvarus, nes Lietuvos ekonomikos stuburas – pramonė – vis dar gyvena prastomis nuotaikomis“, – pranešime sakė E. Stonkutė.
