Ne per seniausiai dalyvavau Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos renginio, kurio pagrindinė tema – kova su skurdu. Visą savaitę klausiausi optimizmu trykštančių kalbų apie priemones, leisiančias pasauliui išbristi skurdą. Viena jų – mano nuostabai – neapmokamo darbo namuose panaikinimas. Jums gali kilti klausimas, kas yra tas „neapmokamas darbas namuose“? Tai – namų ruoša, maisto gaminimas, vaikų priežiūra – darbai kuriais užsiima, ko gero, kiekvienas iš mūsų.
Dauguma žmonių tokį darbą laikytų tiesiog gyvenimo dalimi. Tačiau Jungtinių Tautų būstinėje susibūrę veikėjai neatlyginamą darbą namuose vadino žiauriu išnaudojimu ir pažeminimu; ypač jei esate moteris. Moterys visame pasaulyje namuose dirba daugiau nei vyrai, dėl to JTO šią padėtį pavadino „lyčių nelygybe“ ir netgi „prieš moteris nukreiptu smurtu” .
Aš nejuokauju. Girdėjau šias frazes kartas nuo karto kartojamas renginiuose, kuriuos remia viso pasaulio šalys ir organizacijos. Nesiginčiju, smurtas prieš moteris tikrai egzistuoja, yra siaubingas ir netoleruotinas. Tačiau nemokamas grindų siurbimas savo namuose – tikrai ne tai.
Ar išlaisvinus moteris nuo vaikų visi bus turtingesni ir laimingesni?
Taigi, kaip išspręsti žiaurią ir neteisingą lyčių nelygybę, kuri esą pasireiškia, kai moterys dažniau nei vyrai plauna grindis ar keičia sauskelnes? JT renginyje išgirdau tik vieną sprendimą: ankstinti ugdymo procesą. Įtikinus moteris ir sudarius joms sąlygas atiduoti savo mažamečius vaikus į valstybinius lopšelius jos galės pagaliau išeiti iš namų, mėgautis laisve ir užsiimti „socialiai produktyviu darbu“.
Kaip tik tai, beje, savo laiku siūlė Karlas Marksas ir Friedrichas Engelsas. Jie sakė, kad socializme „vaikų priežiūra ir auklėjimas tampa visuomenės problema“ ir kad „pirmoji žmonos išlaisvinimo sąlyga yra sugrąžinti visas moteris į darbo rinką“, o „tai savo ruožtu reikalauja panaikinti monogamiškos šeimos, kaip visuomenės ekonominio vieneto, savybę“.
Kai moterys bus išlaisvintos iš vergovės priespaudos savo šeimose, Marksas ir Engelsas bei jų šiandieniniai mokiniai tvirtina, jog pamatysite augančią ekonomiką, stiprėjančią moterų įtaką ir laimingesnę visuomenę.
Teigiama, kad panaikinus neapmokamos ruošos darbus būtų sukurta naujų darbo vietų. Gal ir taip, nes užuot pačios auginusios savo mažamečius vaikus, motinos turėtų juos palikti kažkam kitam, kas gautų atlyginimą už jų vaikų priežiūrą. Kita vertus, ne viskas taip paprasta. Daugelį metų šeimos ekonomiką tyrinėjusi profesorė Maria Sophia Aguirre perspėja, kad moterys darbo rinkoje turėtų uždirbti tikrai reikšmingą pinigų sumą, vien tam, kad kompensuotų finansinius kaštus – savo darbo rūbus ir transportą, savo ir vaikų maitinimą ne namuose, namų tvarkymo ir valymo paslaugas, kt. – kuriuos sukeltų jų pasitraukimas iš namų ūkio. Daugumai paprastų šeimų, pasak prof. Aguirre, mamos pilnutinis įsijungimas į darbo rinką būtų finansiškai žalingas.
Kuriama milžiniška tuštuma vaikų gyvenime
Tačiau didžiausia mamų ankstyvo išgujimo iš namų žala – skaudi tuštuma jų vaikų gyvenime. Ar motinos artumo ir globos apribojimas nesukels neigiamų pasekmių vaikui? Argi vaikui nėra svarbu, kas jį maitina, aprengia, skaito ir juo rūpinasi? Ar tikrai metinukas klestės būryje tokių pat išsigandusių mažylių, prižiūrimų už atlyginimą dirbančių „tetų“?
Dažnai meilė auga nuosekliai žmogumi rūpiniantis ir su juo bendraujant. Taip pat pagrindinės vertybės ir įsitikinimai perduodami kasdien daug laiko leidžiant ir bendraujant su vaiku.
Augdami ir daug laiko leisdami su savo tėvais, o ypač su mamomis, maži vaikai instinktyviai jaučia, kad yra mylimi. Tokioje saugioje aplinkiokje, akimirka po akimirkos jie įsisavina gyvenimo tiesas. Taip mamos jaunajai kartai perduoda savo išmintį ir įtvirtina pagrindines civilizacijos vertybes. Jei jų nepalaikysime šioje misijoje, kas ją atliks?
JTO jau pateikė atsakymą: tai padarys valstybė. Tolydžio ankstinant ugdymo procesą, valstybė galės reguliuoti ir nurodyti temas ir vertybes, kurių mokysis vaikai. Įdomu, ar valstybė bus tokia miela, mylinti, patikima ir išmintinga, kaip mūsų mamos?
