Rugsėjo 12 d. Fort Veino-Pietų Bendo (Indiana) vyskupija išleido gaires, kuriose teigiama, kad vyskupijos mokyklos ir institutai turi praktikuoti Bažnyčios mokymą apie lytiškumą ir lytį ir kartu atjausti tuos, kurie susiduria su lyties disforija.
Vyskupas Kevinas Rhoadesas (Kevinas Rodesas) taisyklėse pažymi, kad visi vyskupijos institutai privalo vartoti įvardžius, atitinkančius mokinio biologinę lytį. Gairėse neleidžiama vartoti „pageidaujamų įvardžių“ jokiais atvejais.
Be to, jose reikalaujama, kad mokiniai vilkėtų uniformas ir naudotųsi tualetais, atitinkančiais jų biologinę „Dievo duotą lytinę tapatybę“, ir lankytų vienos lyties sporto šakas ir programas, kurios taip pat atitinka jų biologinę lytį.
Šį mėnesį K. Rhoadeso patvirtintame 11 puslapių dokumente taip pat draudžiama „viešai propaguoti ar švęsti seksualinį elgesį ar ideologijas, prieštaraujančias Katalikų Bažnyčios mokymui“.
„Aktyvus, priešiškas ir viešas šių gairių nepaisymas draudžiamas, nes tai kenkia institucijos katalikiškai tapatybei ir misijai“, – rašo jis.
Kalbant apie žmonių, kovojančių su lyties disforija, gydymą, K. Rhoadesas rekomenduoja užuojautos kupiną atsaką, kuris nereikalauja gyvenimą keičiančių operacijų ar sterilizuojančių vaistų.
Gairėse sakoma, kad vyskupijos institucijos negali bendradarbiauti atliekant translyčių chirurgines ar chemines intervencijas, pavyzdžiui, lytinio brendimo blokatorius ar operacijas vyskupijos teritorijoje.
„Nors labai remiame pastangas palengvinti kančias tų, kurie kovoja su savo seksualine tapatybe, negalime remti intervencijų, kurios, mūsų manymu, galiausiai jiems kenkia, – pažymi dvasininkas. – Remiame pastoracines ir konsultavimo paslaugas, kuriomis siekiama palengvinti jų kančias ir padėti jiems priimti Dievo suteiktą lytinės tapatybės dovaną.“
K. Rhoadesas pabrėžia skaistumo svarbą visiems žmonėms. Vieniši žmonės turi gyventi skaistybėje nepertraukiamai, o susituokusios poros – „santuokinėje skaistybėje“.
„Vienas didžiausių iššūkių šiandien yra daugelio žmonių kritika ir katalikiškos krikščioniškos antropologijos atmetimas, – rašo jis. – Ypač mūsų puoselėjamos tiesos apie seksualinę tapatybę, lytiškumą ir santuoką tampa vis nepopuliaresnės po dešimtmečius trukusio kultūrinio nutolimo nuo ankstesnio sutarimo šiais klausimais.“
Rhoadeso vyskupija pastaraisiais metais susidūrė su iššūkiais šioje srityje. Praėjusiais metais vyskupas pasisakė prieš vien tik moterims skirtą katalikišką Šv. mergelės Marijos koledžą, priimantį visas studentes, kurios „identifikuoja save” kaip moteris. Nuo to laiko koledžas pakeitė šią politiką.
Vyskupijos gairėse vyskupas pabrėžia „užuojautos ir jautrumo“ svarbą visiems, kurie kovoja su lyties disforija ir potraukiu tai pačiai lyčiai.
Vyskupija tikisi, kad visi, dirbantys su jaunimu, laikysis Bažnyčios mokymo ir kartu patvirtins žmonių „Dievo duotą orumą ir vertę bei elgsis su jais su Kristaus meile ir užuojauta“.
„Dvasininkams tenka ypatinga atsakomybė padėti tiems, kurie kenčia ar kovoja, įskaitant tuos, kurie susiduria su sumišimu dėl savo seksualinės tapatybės ar potraukio tai pačiai lyčiai, – rašo K. Rhoadesas. – Dvasininkai neturi toleruoti jokių pašiepimo, patyčių ar priešiško kalbėjimo ar elgesio, nukreipto prieš juos, apraškų.“
Vyskupas pateikė gaires dėl pastoracinio lydėjimo tų, kurie kovoja su lyties disforija ar potraukiu tai pačiai lyčiai.
„Svarbu įsiklausant suprasti jaunuolių poreikius, sunkumus ir iššūkius, su kuriais jie susiduria dėl savo lytinės tapatybės arba dėl potraukio tai pačiai lyčiai, – pažymi K. Rhoadesas. – Dažnai tai yra sudėtinga realybė.“
Dvasininkas pažymi, kad kalbantis su jaunuoliais, kurie dėl to gali būti prislėgti, svarbu „būti dėmesingiems jų skausmui, išklausyti jų skausmo išraišką su užuojauta ir širdimi, patikinti juos, kad jie nėra vieni savo kančioje“.
„Dialogas ir pokalbis turėtų vykti atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus jaunuolio poreikius, jo klausimus ir asmenines kovas“, – rašo jis.
K. Rhoadesas pažymi, kad kai kuriais atvejais gali būti naudinga ar būtina nukreipti pas psichikos sveikatos konsultantus ar psichologus, „kurie yra ištikimi autentiškai katalikiškai krikščioniškai antropologijai“.
„Taip pat pravartu padėti jiems iškelti savo poreikius Dievui maldoje, ilsėtis Jo meilėje ir naudotis Viešpaties malone bei gydymu sakramentuose, ypač susitaikinimo ir šventosios Eucharistijos“, – priduria vyskupas.
„Ypatingas iššūkis mums yra ugdyti ir vadovauti mūsų jaunimui pagal Bažnyčios mokymą apie lytiškumą ir skaistumą, – pažymi K. Rhoadesas. – Svarbu, kad šį mokymą pristatytume kaip meilės kelią, kelią į žmogaus klestėjimą, laimę, šventumą ir tikrąją laisvę.“
