Anglijos ir Velso katalikų vyskupai pasmerkė teisės aktą dėl maldos prie abortų klinikų, teigdami, kad šis pasiūlymas yra žingsnis atgal pilietinės ir religinės laisvės atžvilgiu.
Vestminsterio pagalbinis vyskupas ir Vyskupų konferencijos atstovas gyvybės klausimais vyskupas Johnas Sherringtonas (Džonas Šeringtonas) rugsėjo 18 d. pareiškime teigė, kad Viešosios tvarkos įstatymas „yra diskriminacija ir neproporcingai veikia tikinčiuosius“.
„Religijos laisvė yra pamatinė kiekvienos laisvos ir demokratinės visuomenės teisė, būtina kiekvieno žmogaus klestėjimui ir orumo įgyvendinimui. Religijos laisvė apima teisę viešai reikšti savo privačius įsitikinimus liudijant, meldžiantis ir teikiant labdarą, taip pat ir už abortų įstaigų ribų“, – kalbėjo J. Sherringtonas.
„Be to, kad šis teisės aktas yra nereikalingas ir neproporcingas, mums didelį susirūpinimą kelia praktinis jo veiksmingumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad trūksta aiškumo dėl privačios maldos praktikos ir pagalbos siūlymo „saugiose prieigos zonose“, – tęsė jis.
Viešosios tvarkos įstatymo priėmimas reiškia, kad nuo spalio 31 d. visoje Anglijoje ir Velse bus įvestos buferinės zonos aplink abortus atliekančias įstaigas, sudarančios 150 metrų atstumą nuo „bet kurios abortų klinikos dalies arba bet kurios prieigos prie bet kurio pastato ar teritorijos, kurioje yra abortų klinika“.
Rugsėjo 18 d. paskelbtame Vidaus reikalų ministerijos pareiškime rašoma: „Saugios prieigos buferinėse zonose bus draudžiama atlikti bet kokius veiksmus, kurie tyčia ar dėl neatsargumo daro įtaką kieno nors apsisprendimui pasinaudoti aborto paslaugomis, trukdo jas teikti arba sukelia priekabiavimą ar nerimą šiose patalpose besinaudojančiam ar jose dirbančiam asmeniui. Įstatymas bus taikomas 150 metrų spinduliu nuo aborto paslaugų teikėjo. Asmenims, pripažintiems kaltais dėl įstatymo pažeidimo, bus skiriama neriboto dydžio bauda.“
Artimiausiomis savaitėmis Policijos koledžas ir Karališkoji prokuratūra turėtų paskelbti gaires, kas konkrečiai bus laikoma neteisėta veikla. Tarp už gyvybę kovojančių aktyvistų tebėra neaišku, ar tyli malda bus laikoma „neteisėta veikla“ pagal naująjį teisės aktą.
Šis prieštaringai vertinamas klausimas pateko į pirmuosius laikraščių puslapius po to, kai 2022 m. lapkritį ir 2023 m. vasarį labdaros organizacijos darbuotoja Isabel Vaughan-Spruce (Izabelė Vogan Sprius), buvo du kartus apieškota ir suimta už tai, kad tyliai meldėsi prie abortų klinikos. Vis dėlto galiausiai Vest Midlandso policija jai atlygino žalą, atsiprašydama ir išmokėdama 13 000 svarų sterlingų (apie 10 913 eurų) išmoką, todėl kyla klausimų, kiek toli bus taikomi naujieji teisės aktai.
Rugsėjo 18 d. išplatintame pareiškime JK organizacijos „Teisė į gyvybę“ atstovė spaudai Catherine Robinson (Katerina Robinson) teigė: „Šimtams moterų prie abortų klinikų padėjo už gyvybę pasisakantys savanoriai, kurie suteikė joms praktinę paramą ir taip paaiškino, kad jos turi kitą išeitį, o ne tik daryti abortą.“
„Kitą mėnesį įvedus buferines zonas, bus panaikinta gyvybiškai svarbi praktinė pagalba, kurią prie abortų klinikų teikia savanoriai. Pagalba suteikia tikrą pasirinkimą ir pagalbą moterims, kurios gali patirti prievartą, ir tikėtina, kad dėl aborto bus prarasta dar daugiau gyvybių“, – teigė ji.
