Lietuvių kalbos institutas (LKI) neigiamai vertina „laisviečio“ Artūro Žukausko siūlymą leisti moterims pasirinkti vyro pavardę, kai ji turi tiek vyriškosios, tiek moteriškosios giminės gramatines reikšmes.
Kaip teigiama antradienį išplatintame pranešime, tai „neabejotinai ardytų lietuvių pavardžių sistemą“.
Pernai Seimui buvo pateikta Laisvės partijos frakcijos atstovės Ievos Pakarklytės pataisa leisti moterų pavardes rašyti su galūne -a ar -ia, laikantis tam tikrų taisyklių. Dėl šio įstatymo pakeitimo neigiamą išvadą buvo pateikusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir LKI.
Liepą jos frakcijos kolega A. Žukauskas registravo pasiūlymą, kuriuo Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme norima numatyti, kad „sutuoktinio kitam sutuoktiniui ar tėvų arba vieno iš tėvų vaikui suteikta pavardė rašoma (…) atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį arba neatsižvelgiant į šiuos skirtumus, kai pavardė yra moteriškosios giminės gramatinės formos ir turi tiek vyriškosios, tiek moteriškosios giminės gramatines reikšmes“.
Instituto teigimu, siūlomas moterų pavardžių atsiradimo būdas – vyriškos pavardės perėmimas – yra invazinis, jis neturi ištakų lietuvių kalboje ir struktūriškai nėra pagrįstas.
Pasak LKI, įteisinus šį būdą, iš pavardės nebūtų aiški ją turinčio asmens lytis, būtų prarasta galimybė lietuvių pavardes žyminčiais daiktavardžiais natūraliai, galūnėmis, reikšti vyriškąją arba moteriškąją giminę ir pagal tai sieti žodžius sakinyje.
„Tai ateityje neabejotinai ardytų lietuvių pavardžių sistemą, atvertų vartus pavardžių darybos ir vartosenos chaosui. Be to, siūlomu būdu reformavus lietuvių moterų pavardžių sistemą, kai kuriais atvejais tokių naujų pavardžių forma sutaptų su slavų kalbų pavardžių forma“, – rašoma išvadoje.
Anot instituto, gramatinės žodžių reikšmės ir sintaksiniai santykiai lietuvių kalboje išreiškiami galūnėmis, o galūnių neturinčiose kalbose tas trūkumas kompensuojamas kitais būdais, dažniausiai tarnybiniais žodžiais, pavyzdžiui, vokiečiai prideda „Frau“ ir „Herr“.
„Šiuo požiūriu lietuvių kalba taupesnė – tai ne kalbos trūkumas, o didelis privalumas. Taigi lietuvių pavardžių sistema yra nusistovėjusi, ir nėra jokios objektyvios priežasties ją keisti. Siūloma pavardžių sistemos reforma būtų didelis nuostolis tiek lietuvių kalbos savitumui, tiek kalbos normų stabilumui ir silpnintų visuomenės pasitikėjimą gimtąja kalba“, – teigia institutas.
Šiuo metu moterų pavardžių darymo tvarką nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo nutarimu.
Jame numatyta, kad moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, taip pat -ienė ir -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.