Prancūzijos vyskupai nusprendė beveik šešis dešimtmečius anksčiau laiko paviešinti archyvines bylas, susijusias su garsiuoju kunigu Abbé Pierre’u (Abė Pjeru), dėl daugybės pareiškimų apie seksualinį išnaudojimą, susijusį su mirusiu dvasininku.
Vienuolis, išgarsėjęs savo pasipriešinimo veikla Antrojo pasaulinio karo metais, o vėliau – Emauso bendruomenės įkūrimu, mirė 2007 m. Pastaraisiais mėnesiais pasirodė daugybė kaltinimų dėl kunigo tariamo seksualinio nederamo elgesio.
Liepos 17 d. judėjimo paskelbtoje ataskaitoje išsamiai aprašyti kelių tariamų aukų, daugiausia darbuotojų ir savanorių, taip pat jaunų moterų iš A. Pierr’o socialinio rato, teiginiai. Šį mėnesį paaiškėjo keletas naujų kaltinimų.
Daugybė grupių ir organizacijų, susijusių su bendruomene ir dvasininku, stengėsi spręsti su šiais stulbinančiais kaltinimais susijusius klausimus.
Tuo tarpu Prancūzijos vyskupai leido susipažinti su kunigu susijusiais dokumentais, kurie kitu atveju nebūtų buvę paviešinti iki 2080-ųjų.
Prancūzijos vyskupų konferencija ketvirtadienį paskelbtame pareiškime teigė, kad dėl „su abatu Pierre’u susijusių vienas po kito sekusių atskleidimų rimtumo“ konferencija „išimties tvarka [panaikins] archyvų“, susijusių su kunigu, perdavimo trukmę.
Pagal standartines konferencijos taisykles archyvinėms byloms ir dokumentams, „kuriuose yra informacijos, susijusios su asmenų, įskaitant dvasininkus ir vienuolius, privačiu gyvenimu, karjera ar intymumu“, taikomas 75 metų neviešinimo laikotarpis.
Dvasininkams šis laikotarpis prasideda nuo atitinkamo kunigo mirties, o tai reiškia, kad A. Pierre’o bylos Prancūzijos Bažnyčios nacionaliniame archyvų centre paprastai būtų prieinamos tik nuo 2082 m.
Tuo tarpu penktadienį Grenoblio-Vjeno vyskupija, kurioje vienuolis buvo inkardinuotas 1939 m., pareiškime nurodė, kad vyskupas Jeanas-Marcas Eychenne „[priėmė] sprendimą išimties tvarka atšaukti terminą, per kurį turėjo būti perduota informacija iš vyskupijos archyvų apie tėvą Pierre’ą“.
Tiek konferencija, tiek vyskupija teigė, kad su A. Pierre’u susiję dokumentai bus prieinami tyrėjams, žurnalistams ir kitiems įgaliotiems asmenims.
Anksčiau šį mėnesį „Abbé Pierre” fondas atskleidė, kad keičia savo pavadinimą, nes vis dar pasigirsta kaltinimų dėl kunigo seksualinio išnaudojimo.
Tuo tarpu bendruomenės Prancūzijoje valdyba teigė, kad gruodžio mėnesį vyksiančioje neeilinėje visuotinėje asamblėjoje pateiks pasiūlymą dėl įkūrėjo pašalinimo iš savo logotipo.
Tarptautinė organizacija „Emmaus International“ taip pat teigė, kad sušauks nepriklausomų ekspertų grupę, kad „išsiaiškintų judėjimo trūkumus, kurie leido abatui Pierre’ui elgtis taip, kaip jis elgėsi daugiau kaip 50 metų“.
Bažnyčia Prancūzijoje buvo priblokšta
Bažnyčia Prancūzijoje priblokšta: Emauso judėjimo užsakymu atlikto tyrimo ataskaitoje kelios moterys kaltina bendruomenės įkūrėją A. Pierre’ą seksualiniu priekabiavimu ir prievartavimu. Prancūzijos Vyskupų Konferencija pareiškė aukoms gilią atjautą ir išsakė gėdą. Vyskupai sveikino Emauso judėjimą, kuris ryžosi atlikti „būtiną tiesos darbą“.
2007 m. miręs 94 m. kapucinas vienuolis A. Pierre’as (tikrasis vardas Henri Antoine’as Groués) Prancūzijos visuomenėje – ikoninė figūra. Antrojo pasaulinio karo ir rezistencijos dalyvis, žydų gelbėtojas, pokario laikotarpiu – aktyvus politikas ir parlamento deputatas, nuo penktojo dešimtmečio ėmėsi vargšų užtarėjo vaidmens per Emauso judėjimą, kurį 1949 m. pradėjo kaip tarnystę silpnesniems ir nepasiturintiems.
Kapucinas šešiolika kartų buvo išrinktas „Mėgstamiausia prancūzų asmenybe“. Dabar skelbiamose ataskaitose kalbama apie disonansą tarp A. Pierre’o įvaizdžio, teisingumo bei lygybės troškimo ir jo elgesio su moterimis.
Emauso judėjimas, gavęs vienos moters pranešimą apie seksualinę prievartą, pradėjo vidinį tyrimą, o vėliau pasamdė kovos su moterų diskriminavimu ir seksualinio smurto prevencijos ekspertų grupę Egaé, kad išklausytų identifikuotas aukas ir suteiktų Emauso judėjimo lyderiams reikalingos informacijos, kad galėtų nuspręsti, kokių veiksmų imtis.
Per du mėnesius, nuo balandžio iki birželio, buvo apklausta dvylika žmonių ir surinkta keturiolika parodymų. Antradienį, liepos 16 d., paskelbtoje ataskaitos santraukoje nurodoma, kad mažiausiai septynios moterys nukentėjo nuo Abbé Pierre’o elgesio, kurį ataskaitos autoriai prilygina seksualinei prievartai arba seksualinio priekabiavimo veiksmams. Ataskaitos duomenimis, Abbé Pierre’as įvykdė minėtus nusikaltimus keturių dešimtmečių laikotarpiu, nuo 1970 iki 2005 m., pastaraisiais metais buvo likę dveji metai iki mirties.
Nustatyta, kad dauguma aukų, tarp kurių viena nepilnametė, pranešusių apie nepageidaujamą kontaktą ar seksualinį priekabiavimą, buvo Emauso judėjimo įdarbintos moterys ar su judėjimu bendradarbiavusios savanorės. Beje, atskaitose atskleista, kad apie A. Pierre’o nederamą elgesį buvo žinoma. Remiantis surinktais liudijimais, visa pirmoji judėjimo narių karta žinojo, kad A. Pierre’as „paslysta“ ir kad moterys buvo įspėjamos, jog būtų atsargios.
Pasak ataskaitą parengusios grupės Egaé atstovų, „laikas, praėjęs nuo minimų faktų, ir kaltinamojo mirtis prieš septyniolika metų apsunkina galimybę išsamiai ištirti kaltinimus“.
Emauso judėjimas atsiribojo nuo „nepriimtinų veiksmų, kuriuos padarė asmuo, vaidinęs svarbų vaidmenį judėjimo istorijoje“, dalijasi judėjimo narių ir rėmėjų skausmu ir pykčiu, taip pat jų pasiryžimu ir toliau kiekvieną dieną dirbti kuriant teisingesnį ir vieningesnį pasaulį.
Prancūzijos vyskupų konferencija pranešime spaudai pareiškė aukoms atjautą, išsakė gėdą dėl dvasininko veiksmų.
Prancūzijos vyskupų konferencija liūdi sužinojusi apie surinktus liudijimus dėl A. Pierre’o įvykdytų seksualinių išpuolių prieš moteris, tarnavusias Emauso judėjime, patikino, kad giliai užjaučia aukas ir jaučia gėdą, kad tokius veiksmus galėjo padaryti kunigas, ir pakartoja pasiryžimą daryti viską, kad Bažnyčia taptų saugiais namais, pažymėjo komunikate Prancūzijos episkopatas.
