Maldos metų Šilinių baigiamoji diena buvo švenčiama su mažiau saulės ir su priminimu, jog visai čia pat, mūsų kaimynystėje, taikaus dangaus jau trečius metus nemato broliai ir sesės Ukrainoje.
Dėl to dar brangesnis buvo Šventojo Tėvo pasiuntinio Ukrainoje – apaštalinio nuncijaus arkivyskupo Visvaldo Kulboko – atvykimas į Šiluvą iš Kyjivo rugsėjo 15-ąją Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo kvietimu.
Svečias sakė katechezę, vadovavo Eucharistijai, dalijosi ganytojišku padrąsinimu, kaip nuolat stiprina ir visaip gelbsti karo siaubą išgyvenantiems Ukrainos gyventojams.
Prieš Gailesčio aktą arkivyskupas, kuris yra mūsų tautietis, atkreipė dėmesį, jog dėkodami Dievui už laisvę Lietuvoje ir brangindami ją atsiprašome (o tai reiškia – norime nebekartoti nuodėmių), kad esame šalis lyderė tarp Europos šalių pagal savižudybių skaičių, daugybę abortų.
Homilijoje, be kita, arkivyskupas V. Kulbokas pasidalijo mintimis, ką reiškia Jėzaus žodžiai: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs…“ (Mk 8, 34).
Pasak arkivyskupo, Jėzus kalba apie atsižadėjimą savojo „ego“, savo riboto mąstymo, savo baimių.
„Šėtonas atneša mums baimę. Su Jėzumi nėra ko bijoti, – kalbėjo arkivyskupas V. Kulbokas ir baigė homiliją žodžiais sau ir kitiems: – Išsižadu savęs, savo baimių, prisirišimų, nuodėmių, egoizmo, pykčio, nevilties, beprasmybės, tuščio laiko leidimo. Šito šiandien išsižadu, kad, Jėzau, Tu būtum mano gyvybė.“
Atnašų procesijoje dalyvavo jaunieji savanoriai – net 70 jaunų žmonių šiemet dovanojo savo laiką atlaiduose!
„Būkit palaiminti, Viešpaties numylėti“, – sakė arkivyskupas K. Kėvalas baigiamąją atlaidų dieną, nuoširdžiai padėkodamas visiems, kas prie jų prisidėjo darbu, dovanomis, pasidalijo turimomis gėrybėmis.
