Kanados psichologas ir kultūros apžvalgininkas Jordanas Petersonas (Džordanas Petersonas) neseniai kritikavo vadinamosios „woke“ (liet. pabudusiųjų) ideologijos skverbimąsi į protestantų bažnyčias ir perspėjo, kad daugelis krikščioniškų institucijų nukrypsta nuo savo pamatinių vertybių ir pataikauja kultūrinėms tendencijoms, o tai kenkia visuomenei.
Interviu naujienų portalui „The Christian Post“, duotame per filmo „Ar aš rasistas?“, kuriame pasirodė jo kolega iš „Daily Wire“ Mattas Walshas (Matas Volšas), premjerą, 62 metų knygų autorius atkreipė dėmesį į vaivorykštinių vėliavų paplitimą prie daugelio protestantų bažnyčių, nes tai rodo gilesnį pamatinių krikščioniškų įsitikinimų atsisakymą vardan to, ką jis pavadino „hedonistiniu pasididžiavimu“.
„Mums turėtų kelti nerimą tai, kad protestantų bažnyčias užgrobė vaivorykštinė prabudusiųjų minia“, – sakė jis. „Kanadoje ir Didžiojoje Britanijoje dauguma pagrindinių protestantų bažnyčių yra nukabinėtos vaivorykštinėmis vėliavomis. Kai krikščionys pradeda garbinti hedonistinį pasididžiavimą, vadinasi, kažkas nutiko baisiai ne taip.“
Petersonas sakė, kad kai kurių bažnyčių pritarimas tapatybės politikai yra pavojingas nutolimas nuo pagrindinių krikščionybės mokymų ir kelia grėsmę tikėjimo vientisumui, ypač jaunesnėms kartoms, kurios gali būti labiau pažeidžiamos kultūrinių tendencijų.
Tačiau net ir konservatyvios evangelikų bažnyčios nėra apsaugotos nuo problemų, sakė knygos „Mes, kurie kovojame su Dievu“ autorius.
„Krikščionių bendruomenėje taip pat netrūksta blogų veikėjų, tokių, kuriems linkę prieštarauti ateistai“, – sakė jis.
„Pagrindinė religinės bendruomenės problema yra ta, kad ją gali užvaldyti psichopatiški narcizai, ir tai matome Evangelijos istorijoje. Kristų intensyviausiai persekioja fariziejai, Rašto aiškintojai ir teisininkai… Fariziejai yra religiniai veidmainiai, kurie naudojasi religija savęs išaukštinimui. Tai realus pavojus religinėje veikloje, o ypač evangeliškesnes krikščionybės formas linkę užvaldyti savanaudžiai šarlatanai. Tai problema.“
Kanadoje ir Didžiojoje Britanijoje dauguma pagrindinių protestantų bažnyčių yra nukabinėtos vaivorykštinėmis vėliavomis.
Petersonas patarė krikščionims būti skeptiškiems – ne paties tikėjimo, bet tų, kurie juo piktnaudžiauja, atžvilgiu. „Iš jų vaisių juos pažinsite“, – sakė jis, pabrėždamas, kad ši Šventojo Rašto eilutė naudinga nustatant, ar religiniai lyderiai iš tiesų yra atsidavę tikėjimui, ar tik naudojasi juo savo tikslams.
„Turite atkreipti dėmesį į tai, kad ne kiekvienas, kuris sako „Viešpatie, Viešpatie“, pateks į Dangaus karalystę“, – pridūrė Petersonas.
Nors jis neišpažįsta krikščionybės, savo darbuose dažnai aptaria krikščioniškas temas, vertybes ir biblinius pasakojimus bei pabrėžia kultūrinę ir moralinę krikščionybės reikšmę, ypač Vakarų civilizacijos kontekste. Kartą jis rašė, kad „Biblija, geriau ar blogiau, yra pamatinis Vakarų civilizacijos, Vakarų vertybių, Vakarų moralės, Vakarų gėrio ir blogio sampratos dokumentas“.
Nepaisant susirūpinimo dėl šiuolaikinių bažnyčių būklės, dviejų vaikų tėvas teigė, kad vilties jam teikia stiprėjanti tendencija – bažnyčių lankymo atgimimas, ypač konservatyviuose sluoksniuose.
Pasak jo, tradicinių religinių vertybių diegimas vaikams gali būti labai svarbus, kad jie galėtų susigaudyti sudėtingame šiuolaikiniame gyvenime, ypač socialinės žiniasklaidos amžiuje.
„Matome bažnyčios lankymo atgimimą, ypač konservatyvaus pobūdžio bažnyčių“, – sakė Petersonas. „Ir aš manau, kad tai tikriausiai taip pat naudinga. Būtina [vaikams] suteikti galimybę susipažinti su klasikinėmis religinėmis idėjomis.“
Pasak Petersono, biblinės idėjos yra etinis pagrindas, galintis padėti vaikams įveikti šiuolaikinių technologijų pagundas ir pavojus, pradedant pornografija ir baigiant socialine izoliacija, kurią sukelia per didelis buvimas prie ekranų.
„Vienas iš dalykų, kuriuos ekranai daro vaikams, yra tai, kad jie negali žaisti, susirasti draugų ir socialiai bendrauti“, – sakė jis. Jis paragino tėvus riboti vaikų naudojimąsi elektroniniais prietaisais, ypač kritiniu raidos laikotarpiu. „Bent jau [vaikai] turėtų būti atokiau nuo mobilių telefonų, kol baigsis jų išgalvotų žaidimų laikotarpis – taigi bent jau nuo dešimties metų“, – patarė jis.
„Kitapus tvarkos“ autorius taip pat pabrėžė, kad svarbu mokyti vaikus būti protingais turinio vartotojais. Jis ragino tėvus atvirai kalbėtis su vaikais apie tai, ką ir kodėl jie žiūri, ir taip padėti jiems orientuotis sudėtingoje skaitmeninėje erdvėje.
„Turite juos supažindinti su idėjų pasauliu, – sakė jis. – Tai padarysite atkreipdami dėmesį į tai, ką jie vartoja, užtikrindami, kad bendravimo kanalai būtų atviri, ir bendraudami su jais apie tai, ką jie žiūri ir kodėl.“
Nors Petersonas pripažino socialinės žiniasklaidos vaidmenį skatinant susiskaldymą, jis atmetė mintį, kad amerikiečiai yra tokie poliarizuoti, kaip gali atrodyti. Remdamasis „liberalių pažiūrų draugo“ apklausos duomenimis, jis teigė, kad dauguma amerikiečių, nepriklausomai nuo politinės priklausomybės, sutaria dėl pagrindinių klausimų.
„Matome, kad blogi veikėjai internete sulaukia didžiulio dėmesio ir skatina politinę poliarizaciją“, – aiškino jis.
Pasak Petersono, šie manipuliatoriai naudojasi socialine žiniasklaida, kad sukurtų didesnio susiskaldymo iliuziją, nei yra iš tikrųjų.
„Tai nėra naujas reiškinys, – pridūrė jis. – Taip dažnai nutinka kultūrose, kai psichopatiški manipuliatoriai ima viršų, ir tuomet kyla itin žalingos revoliucijos. Tačiau taip yra ne todėl, kad žmonės iš tikrųjų yra poliarizuoti. Taip yra todėl, kad blogi veikėjai išlindo iš po uolų ir turi laisvą valdžią. Iš dalies tai yra technologinė problema, nes nežinome, kaip reguliuoti socialinę elgseną socialinės žiniasklaidos platformose… Gali sakyti, ką nori, ir už tai nesi atsakingas. Dėl to labai pablogėjo viešasis diskursas, kuris yra labai pavojingas.“
