Irako krikščionių išvykimas iš savo protėvių tėvynės vėl atsidūrė pirmuosiuose laikraščių puslapiuose. Daug šeimų bėga iš šalies, ieškodamos prieglobsčio kaimyninėse šalyse kaip laikinos stotelės prieš išvykstant į tolimas šalis, pavyzdžiui, Australiją.
Kai kurie mano, kad ši nauja emigracijos banga prasidėjo 2023 m. pabaigoje po tragiško gaisro Bachidoje, Irako šiaurėje. Po jo krikščionių bendruomenę apėmė neviltis ir nusivylimas.
Tačiau dabar išvykimas tapo nerimą keliančiu reiškiniu, palietusiu net palyginti saugiame Kurdistano regione gyvenančius krikščionis. Šio masinio išvykimo priežastys – ne tik saugaus darbo užsienyje, garantuojančio padorų pragyvenimą, ieškojimas.
Irake krikščionys susiduria su daugybe krizių, įskaitant vėluojančius atlyginimus, elektros energijos tiekimo sutrikimus, vandens trūkumą ir kitas problemas. Kai kurie ieško pilietybės kitur, kad užtikrintų geresnę ateitį savo vaikams, o kiti siekia susijungti su šeimos nariais užsienyje, o ne likti izoliuoti tėvynėje.
Interviu „ACI Mena”, CNA naujienų partneriui arabų kalba, pilietinė aktyvistė Basma Azuz paaiškino šio tragiško sprendimo priežastis. „Emigracija atspindi gilų konfliktą tarp savo tapatybės ir tėvynės bei saugumo ir teisių paieškų. Tai ne visada neigiamas reiškinys ar pabėgimas; tai gali būti vienintelis būdas užsitikrinti geresnę ateitį. Šis reiškinys yra šventa žmogaus teisė”, – sakė ji.
Besitęsiančią emigraciją iš Irako B. Azuz aiškina sudėtingais socialiniais, ekonominiais, saugumo ir politiniais veiksniais, „be to, baime dėl persekiojimo, nukreipto prieš Bažnyčią.”
Ji tęsė: „Popiežiaus Pranciškaus vizitas krikščionims suteikė laikiną vilties spindulėlį. Tačiau blogėjanti padėtis ir vyriausybės nesugebėjimas įvykdyti savo pažadų atgaivino krikščionių, ypač jaunimo, norą emigruoti. Jie ieško geresnės ateities toli nuo tėvynės iššūkių.”
„Krikščionys mato savo ateitį kaip neaiškią. Savo saugumo, orumo ir pagrindinių teisių siekius jie vertina kaip natūralias žmogaus teises”, – apibendrino ji.
