Nuo VI a. pradžios Jeruzalėje gerbiama vieta prie Betzatos tvenkinio, kur, kaip tikima, yra gimusi Mergelė Marija. Būtent Marijos Gimimo bazilikoje, XII a. tapusioje Šv. Onos bažnyčia, šv. Jonas Damaskietis šventė šios dienos slėpinį: „Ateikite visi: džiūgaudami švęskime viso pasaulio džiūgavimo gimimą! Šiandien iš žemiškos prigimties buvo suformuotas dangus žemėje. Šiandien yra išganymo pradžia pasauliui“.
Šie žodžiai aidi liturgijoje. Švč. M. Marijos motinystė buvo „mūsų išganymo pradžia“ , tad galima sakyti, kad Nekaltai Pradėtosios Dievo Motinos gimimas „visam pasauliui buvo išganymo aušra ir viltis“. Nuo pat atsiradimo žemėje Marija užima privilegijuotą vietą Dievo plane: ji yra „Mergelė, pagimdysianti Sūnų“ , toji, „iš kurios turi užtekėti teisingumo Saulė – Kristus, mūsų Dievas“.
Štai kodėl „Džiaugsmingai minime jos gimimą“ bei iš jos laukiame pasauliui „paguodos ir ramybės“ . Panašiai gieda Rytų Bažnyčios: „Ši diena yra visuotinio Džiaugsmo įžanga. Šią dieną ėmė dvelkti išganymą skelbiantys vėjai“ (Bizantiškoji liturgija).
Švč. Mergelės Marijos Gimimas – viena seniausių Dievo Motinos švenčių. VI a. Jeruzalėje ir visoje Rytų Bažnyčioje ją pradėta švęsti rugsėjo 8 d., ir po šimto metų ši data jau minima Romoje tarp keturių didžiausių Mergelės Marijos iškilmių.
Šiandien visuotinėje Bažnyčioje Dievo Motinos Gimimo dieną šiek tiek gožia didelė Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmė, tačiau istorijoje ši atsiradusi žymiai vėliau (VIII a. Rytuose, XII a. Vakaruose). Gruodžio 8 d. data tiksliai nustatyta devynis mėnesius prieš Gimimo šventę.
Bažnyčia švenčia Marijos gimimą su dideliu džiaugsmu, nes visam pasauliui tai tikra salutis aurora – „išganymo aušra“. Šv. Mišiose skaitomoje ilgoje Kristaus genealogijoje iš Evangelijos pagal Matą pabrėžiamas Marijos ryšys su išganymo istorija; ji giliai įsišaknijusi Izraelio tautoje ir Dovydo giminėje.
Visoje Lietuvoje Marijos gimimas švenčiamas ypač iškilmingai, kaip viena didžiausių Mergelės Marijos švenčių. Ši diena, vadinama Šiline, artimai susijusi su Šiluva. Ji primena Mergelės Marijos apsireiškimus šioje vietovėje. Iškilmė ragina mus pasišvęsti Dievo Motinai, dėkoti jai už visas suteiktas malones ir prašyti jos pagalbos bei globos ateityje.
Šiluva tapo svarbiu pamaldumo Dievo Motinai židiniu jau XV a. viduryje, vietos dvarininkui ir garsiam Lietuvos didikui Petrui Simonui Gedgaudui čia pastačius būtent Marijos Gimimo bažnyčią ir jai dovanojus 1457 m. iš Romos parvežtą Dievo Motinos paveikslą, jau tais laikais laikytą stebuklingu.
Nuo tada daugiau negu šimtą metų maldininkai plaukte plaukdavo į Šiluvos bažnyčios atlaidus net iš kaimyninės Prūsijos. Paskui, XVI a. antrojoje pusėje, tuometiniame nuožmių religinių karų kontekste, Šiluvos katalikų bažnyčia buvo sugriauta. Tačiau prieš tai paskutinis klebonas Jonas Holubka sudėjo bažnyčios šventąjį paveikslą, dokumentus ir kitas vertybes į geležimi apkaustytą skrynią ir užkasė laukuose, netoli bažnyčios, prie didelio akmens.
Švč. M. Marija Šiluvoje apsireiškė 1608 m. Gretimo kaimo piemenėliai, ganydami bandą anksčiau katalikų bažnyčiai priklausiusiose žemėse, pamatė ant didelio akmens mergelę, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią. Piemenėliai nubėgo pas Šiluvos kalvinistų katechetą. Šis prisiartino prie akmens ir, pamatęs verkiančią mergelę, kreipėsi į ją: „Mergaite, ko verki?“ Ji atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama.“ Garsas apie Marijos pasirodymą veikiai pasklido. Pasakojama, kad vienas aklas senukas parodęs, kur užkasta skrynia su senosios bažnyčios lobiu. Parodęs ir iškart praregėjęs.
1622 m. katalikai senosios bažnyčios vietoje pastatė nedidelę medinę bažnytėlę. Nuo 1629 m. imta vėl viešai rodyti Švč. M. Marijos paveikslą. 1760–1775 m. pastatyta nauja katalikų bažnyčia – dabartinė Švč. M. Marijos Gimimo bazilika.
1786 m. rugsėjo 8 d., popiežiaus Pijaus VI leidimu, stebuklingasis Marijos su Kūdikiu paveikslas vainikuotas aukso vainikais ir jam suteiktas Ligonių Sveikatos titulas. Carinės Rusijos valdžia nesėkmingai bandė nuslopinti pamaldumo tradicijas Šiluvoje. Tarybiniais laikais valdžia irgi visaip trukdė tikintiesiems dalyvauti atlaiduose, tačiau tai nesustabdydavo maldininkų. Priešingai, Šiluva per visas okupacijas išliko maldininkų traukos centras.
1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius ir Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis paaukojo Lietuvą Švč. M. Marijai. Čia saugomas ir paaukojimo aktas.
1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė šv. popiežius Jonas Paulius II. Šiandien ilgiau negu savaitę trunkantys Šilinės atlaidai yra vienas svarbiausių Lietuvos religinio gyvenimo įvykių.
