Vengrija trečiadienį „politine isterija“ pavadino nuogąstavimus, kad naujoji darbo ir gyvenimo šalyje leidimų sistema, į ją įtraukiant Rusijos ir Baltarusijos piliečius, didina šnipinėjimo Europos Sąjungoje riziką.
Europos Komisija ir didžiausia Europos Parlamento frakcija išreiškė susirūpinimą po to, kai Vengrija abiejų šių rusams ir baltarusiams suteikė prieigą prie vadinamosios nacionalinės kortelės sistemos.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra vienintelis ES lyderis, nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę Ukrainą, palaikantis glaudžius ryšius su Kremliumi.
„Kalbant apie nacionalinę kortelę, nekyla jokių teisinių ir saugumo problemų“, – spaudos konferencijoje Briuselyje sakė Vengrijos ES reikalų ministras Janosas Boka (Janošas Boka).
„Tačiau yra (…) aiški politinė isterija, kurią kelia Europos Parlamento dauguma ir kai kurios valstybės narės“, – pridūrė jis.
Anksčiau Vengrijos nacionalinės kortelės sistema buvo prieinama tik Ukrainos ir Serbijos piliečiams, o liepą ji pradėta taikyti aštuonių šalių, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją, piliečiams.
Tą patį mėnesį V. Orbanas supykdė kitus ES šalių lyderius, nes išskrido į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, netrukus po to, kai Vengrija pradėjo pusmečio trukmės pirmininkavimą ES rotacijos tvarka.
J. Boka tokį skandalingo vizito ir nacionalinės kortelės sistemos išplėtimo laiko sutapimą apibūdino kaip atsitiktinumą ir pridūrė, kad schema neturėjo įtakos vizų išdavimo ir atvykimo į šalį tvarkai.
Jis teigė, kad naujosios sistemos nauda yra susijusi su darbo rinka, nes palengvina šeimos susijungimo procedūrą ir būsimų darbuotojų įdarbinimą.
Nuo liepos Vengrija Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išdavė tik 14 nacionalinių kortelių, sakė J. Boka, teigdamas, kad kitos ES valstybės narės šių dviejų šalių piliečiams išdavė kur kas daugiau leidimų gyventi šalyje.
Anot jo, ar rusų ir baltarusių buvimas Europoje yra nacionalinio saugumo klausimas, galima diskutuoti.
„Bet jei manote, kad tai yra nacionalinio saugumo klausimas, tuomet diskusija neturėtų būti apie Vengriją“, – pridūrė vengrų ministras.
Liepą didžiausia EP frakcija, konservatyvioji Europos liaudies partija (ELP), skundėsi, kad sušvelninus taisykles gali atsirasti rimtų spragų, naudingų šnipinėjimo veiklai, nes Rusija, vykstant jos karui Ukrainoje, bando nusitaikyti į ES institucijas.
Vėliau vidaus reikalų eurokomisaras pritarė, kad Vengrijos žingsnis kelia susirūpinimą, ir Budapeštui nusiuntė laišką, kuriame paprašė atsakyti į keletą klausimų.
