79 metų arkivyskupas Vincenzo Paglia (Vinčenzo Palja), Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininkas, parašė naują knygą „Destinati alla vita“, kuri išvertus į lietuvių kalbą reiškia „Atsidavę gyvenimui”. Knygoje apmąstoma senatvė ir pabrėžiama, kad šis gyvenimo tarpsnis gali būti vidinio augimo metas.
Ištraukoje, kurią paskelbė „L’Osservatore Romano“, V. Paglia giria popiežiaus Pranciškaus darbą pagerbiant pagyvenusius žmones ir jų svarbą mūsų gyvenime per visą jo pontifikatą, ypač įsteigiant Pasaulinę senelių ir pagyvenusių žmonių dieną.
„Popiežius Pranciškus priėmė dvasinį senatvės iššūkį… Būdamas popiežiumi jis dar labiau išplėtojo savo mokymą, net įsteigė specialią liturginę šventę, skirtą seneliams pagerbti, – rašė V. Paglia. – Tačiau būtent per specifinę katechezę šia tema jis pasiūlė labiau išreikštą ir visapusišką pagalbą pagyvenusiems žmonėms – ypač tikintiesiems, bet ne tik – kad jie šį paskutinį gyvenimo amžių sutiktų kaip malonės laiką, gerą laiką, augimo laiką, net jei kūnas tampa trapus.“
Jis tęsė: „Senatvės metai veda į kiekvienos asmeninės egzistencijos išsipildymą. Mes nevaikščiojame tuštumoje ir be tikslo, likimo valiai“.
Kalbėdamas apie COVID-19 pandemiją, Paglia pabrėžė, kad ši išgyventa patirtis priminė, jog visi esame trapūs – ne tik pagyvenę žmonės.
Jis taip pat palietė „prieš senatvę nukreiptą ideologiją“, kuri „lėmė gilų lūžį tarp kartų“.
„Ryšiai susilpnėjo, jie neturi trukmės, neturi istorijos, neturi tikslo“, – sakė jis. – Poveikis yra tarsi nesibaigianti paauglystė, kuri ištuština jausmus ir ryšius. Pokyčiai išmuša iš vėžių tradicinius humanistinius mokymo parametrus.
Arkivyskupas toliau klausė: „Kaip galima ugdyti naująsias kartas prie gyvenimo vertybių, kurios nesuvartojamos laike, jei senatvės laikas prilyginamas pasibaigusio galiojimo produkto laikui?“
Savo knygoje dvasininkas ragino sudaryti „naują sąjungą tarp kartų“, „ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių ir jaunimo“.
