Trečiadienio, rugpjūčio 28 d., rytą Šv. Petro aikštėje vyko popiežiaus bendroji audiencija, kurioje, kaip paprastai, dalyvavo keli tūkstančiai piligrimų iš įvairių pasaulio šalių. Šį kartą vietoj įprastinės katechezės Pranciškus atkreipė dėmesį į pasaulyje vykstančią migrantų ir pabėgėlių dramą.
„Šiandien, atidėdamas įprastinę katechezę, norėčiau stabtelėti ir kartu su jumis pagalvoti apie žmones, kurie, taip pat ir šią valandą, keliauja per jūras ir dykumas, norėdami pasiekti šalį, kurioje galėtų taikiai ir saugiai gyventi“, – kalbėjo Pranciškus.
Popiežius sakė, kad migrantų ir jiems padedančių žmonių liudijimuose labai dažnai kartojasi žodžiai „jūra“ ir „dykuma“. Sakydami „jūra“ turime galvoje visus klastingus vandens telkinius, per kuriuos migrantai yra priversti perplaukti, kad pasiektų kelionės tikslą. O „dykuma“ reiškia ne tik smėlio kopas, bet ir visas pavojingas teritorijas, miškus, džiungles, stepes, per kurias keliauja likimo valiai palikti migrantai. „Daug kartų kalbėjau apie Viduržemio jūrą todėl, kad esu Romos vyskupas ir todėl, kad ši jūra – mare nostrum – tautų ir civilizacijų jungtis, yra tapusi daugybės žuvusių žmonių kapinėmis, – sakė Pranciškus. – Tragiška yra tai, kad daugumą tų žmonių buvo galima išgelbėti. Taip pat kai kurios dykumos yra tapusios migrantų kapinėmis. Palydovų ir dronų amžiuje yra migrantų vyrų, moterų ir vaikų, kurių niekas nenori matyti. Tik Dievas juos mato ir girdi jų šauksmą.“
Popiežius sakė, kad iš tiesų jūra ir dykuma taip pat yra labai svarbūs Biblijoje naudojami simboliai. Kai kalbame apie jūrą ir dykumą visų pirma atsimename Mozės vedamos Dievo tautos išėjimą Egipto į Pažadėtąją žemę. Jūra ir dykuma primena žmonių, bėgančių nuo priespaudos ir vergijos, dramą.
Pasak Pranciškaus, turėtų visi sutarti dėl vieno dalyko: tose mirtinai pavojingose jūrose ir dykumose neturėtų būti migrantų. Tačiau tai pasiekti galime ne griežtesniais įstatymais, ne militarizuodami sienas, ne stumdami atgal per sieną mėginančius pereiti žmones, bet skatindami teisingumu, brolybe ir solidarumu grindžiamą pasaulinę migracijos politiką. Taip pat labai svarbu suvienyti jėgas kovai su prekyba žmonėmis, kad nusikaltėliai negalėtų negailestingai naudotis kitų žmonių kančiomis.
Popiežius šia proga taip pat padėkojo tiems, kurie padeda migrantams, gelbėja sužeistus ir paliktus beviltiškose situacijose žmones. „Brangūs broliai ir seserys, suvienykime savo širdis ir jėgas, kad jūros ir dykumos būtų ne kapinės, bet erdvės, kuriose Dievas gali atverti laisvės ir brolybės kelius“, – baigė popiežius per bendrąją audienciją sakytą kalbą.
Trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams Pranciškus taip pat priminė šią dieną, rugpjūčio 28-ąją, švenčiamą šv. Augustino liturginį minėjimą. „Brangūs broliai ir seserys, šiandien švenčiame šventojo Augustino minėjimą. Jis po ilgų vidinių ieškojimų suprato, kaip labai Dievas, mūsų Kūrėjas, mus myli ir kad mūsų neramios širdys galiausiai tik jame randa poilsį ir ramybę“, – sakė popiežius ir visiems linkėjo patirti šią visa pranokstančią Dievo dovanojamą ramybę.
