Už gyvybę pasisakanti Jungtinės Karalystės aktyvistė, suimta už tai, kad tyliai meldėsi prie abortų klinikos, iš policijos gavo finansinę kompensaciją. Tačiau abortams nepritariančių asmenų, norinčių tyliai protestuoti prieš negimusių kūdikių žudymą Jungtinėje Karalystėje, teisės vis dar kelia susirūpinimą.
Pirmadienį advokatų kontora „ADF UK” paskelbė, kad Isabel Vaughan-Spruce (Izabelė Vogan Sprius), aktyvistė už gyvybę, kuri buvo kelis kartus suimta už tai, kad tyliai meldėsi prie abortų klinikos Anglijoje, gavo 13 000 svarų sterlingų (15 237 eurų) kompensaciją iš Vest Midlandso policijos. Ją religijos laisvės teisinė organizacija apibūdino kaip „neteisėto elgesio su ja pripažinimą“.
„XXI a. Britanijoje nėra vietos Orvello „minčių policijai“, ir dėka teisinės paramos, kurią gavau iš Jungtinės Karalystės ADF, džiaugiuosi, kad šiandien gautame susitarime tai pripažįstama, – kalbėjo I. Vaughan-Spruce. – Vis dėlto, nepaisant šios pergalės, esu labai susirūpinusi, kad šis pažeidimas gali pasikartoti kitų policijos pajėgų rankose.“
Pasak aktyvistės, „tyli malda nėra nusikaltimas. Niekas neturėtų būti suimamas vien už mintis, kurias turi savo galvoje – tačiau man tai du kartus nutiko Vakarų Midlandso policijoje, kuri aiškiai pasakė, kad „malda yra nusikaltimas“.
I. Vaughan-Spruce pirmą kartą buvo suimta 2022 m. gruodį už tai, kad tyliai meldėsi prie abortų klinikos Birmingeme, tariamai pažeisdama Viešosios erdvės apsaugos įsakymą, draudžiantį tam tikru atstumu nuo abortų klinikos „protestuoti, t. y. bet kokiomis priemonėmis dalyvauti bet kokiuose pritarimo ar nepritarimo veiksmuose, susijusiuose su abortų paslaugų klausimais“. Policijos pareigūnas jos paklausė, kodėl ji stovi prie įstaigos ir ar ji meldžiasi.
„Galbūt meldžiuosi mintyse, o ne garsiai“, – atsakė ji. Policija sulaikė I. Vaughan-Spruce po to, kai ji atsisakė savanoriškai vykti į policijos nuovadą. Nors kaltinimai buvo panaikinti, po trijų mėnesių ji vėl buvo suimta prie tos pačios klinikos.
Kai 2023 m. kovo mėn. pareigūnai susidūrė su aktyviste prie abortų klinikos, už gyvybę pasisakanti aktyvistė gynė savo buvimą joje. „Aš neprotestuoju, nedalyvauju jokioje draudžiamoje veikloje“, – tuomet tvirtino ji.
Nors pareigūnai teigė, kad jos malda buvo „įžeidimas“, ji pabrėžė, kad ji tik „tyliai meldėsi“.
„Jūs vis tiek meldžiatės. Tai yra nusikaltimas“, – atsakė vienas iš pareigūnų. Kaltinimai, susiję su šiais dviem areštais, buvo panaikinti praėjusių metų rugsėjį.
Sausio mėnesį „ADF UK” paskelbė vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuotas trečiasis I. Vohan-Spruce ir policijos pareigūnų susidūrimas kitoje gatvės pusėje nuo abortų klinikos. Pareigūnas jos paklausė, ar ji „protestuoja“, o ši atsakė „ne“.
Atsakydama į nurodymą atlikti veiksmus „kitoje vietoje“, I. Vaughan-Spruce tvirtino, kad ji „neatlieka jokių veiksmų“, o „tiesiog tyliai mąsto savo galvoje“. Pareigūnas ir toliau klausinėjo jos buvimo prie abortų įstaigos priežasties, todėl ji pripažino, kad „meldėsi už tuos, kurie nukentėjo nuo abortų“.
Nors aktyvistė išsamiai papasakojo, kaip ji „buvo du kartus suimta“, „kreipėsi į teismą ir buvo išteisinta“ ir „gavo elektroninį laišką iš policijos, kuriame sakoma, kad man leidžiama būti šioje teritorijoje“, pareigūnas teigė, kad ji vis tiek „pažeidžia Viešosios erdvės apsaugos įsakymą“, ir liepė jai persikelti „už draudžiamos zonos ribų“. Tačiau I. Vaughan-Spruce tvirtino, kad ji turėjo teisę likti stovėti ir tylėti. Tuomet vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas išrašo jai „pranešimą apie fiksuotą baudą“.
Nors ją gynusios organizacijos vyresnysis teisininkas teigė, kad „džiaugiasi, jog Vest Midlandso policija pripažino, kad elgesys su Isabel Vaughan-Spruce buvo neteisėtas ir neteisingas“, abu išreiškė susirūpinimą dėl perspektyvos, kad dėl neseniai Britanijoje valdžią perėmusios kairiosios Leiboristų partijos ateityje gali būti panašiai elgiamasi ir su kitais gyvybės gynėjais.
„ADF UK” taip pat pažymėjo, kad leiboristų vyriausybė ketina priimti Viešosios tvarkos įstatymą, kuriuo draudžiama bet kokia „įtaka“ 150 metrų atstumu nuo abortų klinikos. „Netrukus [vyriausybė] pradės įgyvendinti „buferinės zonos“ politiką, kurios formuluotės iš esmės yra neaiškios ir kuri greičiausiai lems tolesnius laisvės melstis, taikiai kalbėtis ar siūlyti pagalbą šalia abortų įstaigų pažeidimus“, – perspėjo I. Vaughan-Spruce.
Teisininkas pridūrė: „Tai, kad vyriausybė, kaip pranešama, ketina įvardyti „tylią maldą” kaip nusikalstamą veiką, įžūliai prieštaraudama savo įsipareigojimams laikytis tarptautinių žmogaus teisių, atskleidžia žodžio ir minties laisvės krizę dabartinėje Jungtinėje Karalystėje. Teisėsaugos institucijos privalo budriai saugoti, o ne persekioti už taikų naudojimąsi pagrindinėmis teisėmis.“
