Per šio sekmadienio Mišias skelbtoje Evangelijoje žmonės, kurie gerai pažinojo Jėzų, jo tėvus ir brolius, niekaip negalėjo suprasti nei norėjo pripažinti, kad tas pats Jėzus yra „nužengęs iš dangaus“, kad jis – „gyvybės duona“ ir, kad „kas valgys šią duoną – gyvens per amžius“.
Pasak popiežiaus, turėtume atidžiai įsiklausyti į šį Jono Evangelijos pasakojimą, nes kartais gali būti, kad ir mes, kaip Jėzų pažinoję žmonės, nepaisant mūsų tikėjimo ir mūsų maldų, į savo širdį priimame tik tai, kas jai tinka, vykdome religinius priesakus ne tam, kad tikrai klausytumės Dievo žodžio, o kad jame rastume tai, kas patvirtintų mūsų įsitikinimus. Tie žmonės net neprašė Jėzaus, kad jis paaiškintų, o ėmė murmėti.
Gali ir mums įvykti taip, kad užuot tikrai įsiklausę į tai, ką mums nori pasakyti Viešpats, iš jo ir iš kitų laukiame išgirsti tik tai, kas patvirtintų mūsų pačių įsitikinimus. Bet toks būdas kreiptis į Dievą mums nepadeda su juo susitikti, atsiverti šviesai ir malonei, kurią jis dovanoja mums, kad augtume gerumu, vykdytume jo valią ir įveiktume užsidarymą savyje ir visus kitus sunkumus. Tikras tikėjimas ir tikra malda atveria širdį, jos neužsklendžia, patikino popiežius.
Kiekvienas klauskime savęs, ragino Pranciškus, ar sugebu savo tikėjimo gyvenime sukurti vidinę tylą, kuri leistų klausytis Dievo? Ar esu pasirengęs atsiverti jo balsui nepriklausomai nuo savo mąstymo kategorijų ir, kad su jo pagalba, galėčiau įveikti savo abejones?
Suteikdamas vidudienio palaiminimą popiežius meldė Švč. M. Mariją, kad padėtų mums su tikėjimu klausytis Viešpaties balso ir drąsiai vykdyti Jo valią.
