Ketvirtadienį darbą turėjusi tęsti Desovietizacijos komisija laikinai jį stabdo, nes nebepasitiki Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) teikiamu techniniu aptarnavimu.
„Nesvarstėme nė vieno dalykinio klausimo, nes reiškiame protestą dėl vakarykštės provokacijos ir bandymo šiandien provokuoti“, – ketvirtadienį BNS sakė Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.
„Nedirbsime tol, kol nebus užtikrintos mums tinkamos darbo sąlygos“, – teigė jis.
Trečiadienį į posėdį susirinkusi komisija nespėjo apsvarstyti visų prašymų įvertinti viešuosius objektus, ar jie nepažeidžia draudimo propaguoti autoritarinius ir totalitarinius režimus bei jų ideologijas. Tarp jų liko nesvarstytas ir Vilniaus miesto savivaldybės prašymas dėl atminimo lentos diplomatui ir karininkui Kaziui Škirpai įrengimo.
„Liko gal 20 klausimų neišnagrinėtų, jiems pasirengta, tačiau vakarykštė provokacija užkirto kelią mums toliau dirbti, nes nepasitikime Genocido centro techniniu aptarnavimu“, – BNS sakė V. Karčiauskas.
LGGRTC inicijavo Desovietizacijos komisijos posėdžio transliaciją, posėdžio garso įrašas trečiadienį paskelbtas centro interneto svetainėje.
„Siekiant sudaryti sąlygas sklandžiam desovietizacijos proceso įgyvendinimui bei jį vykdančių organų proaktyvumui ir užkirsti kelią su desovietizacijos procesais susijusių melagienų virtualios sklaidos greičiui, priimtas sprendimas leisti pilotinį Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos, dar vadinamos Desovietizacijos/ Dekomunizacijos komisija, posėdžių tiesioginį transliavimą“, – nurodė LGGRTC.
Tuo metu V. Karčiauskas įsitikinęs, kad posėdžių transliacija ir įrašo paskelbimas kelia grėsmę komisijos narių saugumui.
„Mes buvome išduoti priešiškai valstybei ir bet kada galime sulaukti nemalonių dalykų mūsų asmenims. Mes negalime taip dirbti, kai pati valstybė dirbančius valstybei išduoda priešiškai šaliai“, – BNS sakė Desovietizacijos komisijos vadovas.
Komisija dėl to planuoja kreiptis į Seimą.
Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti ir negali būti įrengiami nauji totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.
Išvadą, ar konkretus viešasis objektas, nepažeidžia nustatyto draudimo, teikia Seimo sudaryta ekspertų komisija (Desovietizacijos), o galutinį sprendimą dėl tokio objekto pašalinimo arba nepašalinimo priima LGGRTC generalinis direktorius.