Liepos 24 d. Vatikanas patvirtino „dvasinę patirtį”, susijusią su Italijoje esančia Mačio šventove, ir tai buvo penktasis viešas Tikėjimo mokymo dikasterijos pranešimas nuo gegužės 17 d., kai ši tarnyba paskelbė „tariamų antgamtinių reiškinių” atpažinimo normas.
Dikasterija pripažino „Šventosios Dvasios veikimą” italų tėvo ir muzikos mokytojo Gioacchino Genovese (Džoakino Dženovezės) mistiniuose išgyvenimuose ir dvasiniuose raštuose, kuriuose pabrėžiama Šventosios Trejybės, kaip „gailestingumo šaltinio”, centrinė vieta.
Pranešama, kad 2000 m. Genovese maldos metu patyrė mistinių išgyvenimų, per kuriuos jis suvokė Šventosios Trejybės meilę per gailestingą Jėzaus Kristaus žvilgsnį. Iš pradžių savo vizijas laikydamas tik sau, vėliau jis pradėjo atvirai pasakoti apie savo maldos gyvenimą kitiems. Pamaldumas tarp katalikų dėl jo „intelektualinių vizijų” ėmė plisti visoje Komo vyskupijoje.
„Bažnyčia yra kviečiama Kristaus gestuose vis labiau atrasti begalinį triasmenio Dievo gailestingumą, kuris G. Genovese raštuose vadinamas „Trejybės gailestingumu”, – sakoma laiške, kurį pasirašė dikasterijos prefektas kardinolas Víctoras Manuelis Fernándezas (Viktoras Manuelis Fernandesas).
„Tai yra visų pranešimų centras, o galiausiai tai yra apreiškimo centras. O apreiškimo šerdis yra tokia: Dievas, meilės trejybė, vienas Dievas, dovana, kuris dovanoja save mūsų žmogiškume, Jėzuje, kuris eina su mumis”.
Fernándezas suteikė šventovei „nulla osta”, t. y. su šventove susijusi dvasinė patirtis „neturi teologinių ar moralinių elementų, prieštaraujančių Bažnyčios doktrinai”.
Laiške, adresuotame Komo vyskupui kardinolui Oscarui Cantoni (Oskarui Kantoniui), V. Fernándezas taip pat išdėstė tolesnius svarstymus dėl konkrečių Genovese raštuose esančių „išsireiškimų”, kurie gali sukelti painiavą arba būti „interpretuojami priešingai katalikų tikėjimui”.
Prieš publikuojant ir toliau platinant jo tekstus, Šventasis Sostas pirmiausia turi jiems suteikti „nihil obstat” („neprieštaravimo”) leidimą.
Nuo 2005 m. italo tekstai įkvėpė vietos katalikų tikinčiuosius melstis Mačio šventovėje, esančioje Komo vyskupijoje, ir kontempliuoti Bažnyčios mokymą apie Trejybinį Dievą, kurio gailestingumas pasireiškia per Jėzaus Kristaus įsikūnijimą, kančią, mirtį ir prisikėlimą.
Cituodamas šventojo Jono Pauliaus II ir popiežiaus Pranciškaus žodžius bei darbus apie teologinę ir dvasinę gailestingumo reikšmę Bažnyčiai, dikasterija teigė: „Genovese dvasinė patirtis atitinka praėjusiame amžiuje iš naujo atrastą Švenčiausiosios Trejybės svarbą tikėjimui ir krikščioniškam gyvenimui.
Šventasis Jonas Paulius II, dar vadinamas „gailestingumo popiežiumi”, 1980 m. parašė savo antrąjį enciklikos laišką, pavadintą Dives in Misericordia (liet. Turtingas gailestingumu). Jis taip pat įsteigė Dievo Gailestingumo sekmadienį, švenčiamą antrąjį Velykų sekmadienį, ir 2000 m. balandžio 30 d. tą pačią dieną kanonizavo šventąją Faustiną Kovalską.
2015 m. popiežius Pranciškus pradėjo neeilinį Gailestingumo jubiliejų, kad „nurodytų kelią, kuriuo [Bažnyčios gyvenime] esame pašaukti eiti ateityje”. Popiežiaus bulėje Misericordiae vultus, kuria buvo paskelbti šventieji metai, Šventasis Tėvas rašė: „Nukreipę akis į Jėzų ir Jo gailestingą žvilgsnį, patiriame Švenčiausiosios Trejybės meilę. Misija, kurią Jėzus gavo iš Tėvo, buvo atskleisti dieviškosios meilės slėpinio pilnatvę.”
Iki šiol Vatikanas viešai paskelbė penkis antgamtinių reiškinių atvejus, įvykusius įvairiose Europos šalyse. Trims iš penkių atvejų, įvykusių Italijoje, įskaitant „Uolos Dievo Motinai” dedikuotą šventovę viename Kalabrijos kaime, Tikėjimo mokymo dikasterija suteikė patvirtinimo ženklą.
