Nepaisant kritikos ir protestų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) atsiras naujas kolegialus valdymo organas – taryba.
Šiam ir kitiems pokyčiams ketvirtadienį pritarė Seimas: už reformą balsavo 62 Seimo nariai, prieš – trys, penki parlamentarai susilaikė.
Tarybą, kuri veiks greta LGGRTC direktoriaus, sudarys iš viso 11 narių, skiriamų penkerių metų kadencijai.
Į šį valdymo organą įeis keturi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pateikti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, įgytą vienam baigus istorijos, kitam – ekonomikos, trečiam – teisės, o ketvirtajam – vadybos studijų krypties studijas.
Taip pat tarybą sudarys LGGRTC pateiktas narys, juos deleguotų ir Lietuvos istorijos institutas, Seimas, Prezidentūra, Vyriausybė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.
Konservatorius Audronius Ažubalis siūlė tarybą paversti patariamuoju organu, tačiau Seimo nariai pasiūlymą atmetė.
Įstatymo projekte nurodoma, kad centras yra įstaiga, vykdanti totalitarinių režimų okupacijų, Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvykdytų nusikaltimų įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, įamžinimą.
Pertvarkai priešinosi dalis centro darbuotojų, politikų, tremtinių, laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių organizacijų. Ketvirtadienį ryte pusšimtis žmonių dėl to susirinko piketuoti prie parlamento.
Vienas iš organizatorių, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica sako, kad priėmus reformą, bus mažinamas centro savarankiškumas, jo veikla politizuojama.
Jei prezidentas pasirašys įstatymą, jis įsigalios nuo spalio 1 dienos.