Seimui ketvirtadienį renkantis į paskutinį pavasario sesijos posėdį, į jo darbotvarkę Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo valdantieji įtraukti neketina.
Apie tai žurnalistams po trečiadienį vykusio parlamento koalicijos frakcijų seniūnų pasitarimo sakė valdančiųjų konservatorių frakcijos Seime seniūnas Andrius Vyšniauskas.
„Galiu patvirtinti, kad šio klausimo nebus. (…) Man yra apmaudu, kad šis klausimas vis nėra išsprendžiamas“, – sakė jis.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad anksčiau ir nebuvo planuota, jog klausimas turi atsirasti paskutinės sesijos dienos posėdžio darbotvarkėje.
„Tas klausimas visada sklando ore, nes liko tik priėmimo stadija, natūralu, kad pasitikriname, koks balsų santykis“, – po susitikimo kalbėjo parlamento vadovė.
Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad klausimo priėmimą apsunkina socialdemokratai, viešai pareiškę nepalaikysiantys Civilinės sąjungos įstatymo, nes jo priėmimą mato kaip pagalbą tvirtinant Gabrielių Landsbergį Lietuvos kandidatu į Europos Komisiją (EK).
„Jie pastato vieno žmogaus politinę karjerą prieš tūkstančio žmonių likimus. Tai nėra apie Gabrielių Landsbergį, tai yra visiškai nesusijusios temos ir jie puikiai tą supranta“, – kalbėjo A. Armonaitė.
„Galiu laikyti tai tik cinizmu, politiniu išskaičiavimu“, – pridūrė ji.
Anksčiau Laisvės partijos atstovai yra teigę, kad matytų galimybę sieti balsavimą dėl eurokomisaro kandidatūros su Civilinės sąjungos įstatymo priėmimu.
Pasak A. Armonaitės, ankstesni „laisviečių“ pareiškimai yra interpretacijos, nes Lietuvos kandidato į EK skyrimas ir civilinė sąjunga yra du skirtingi klausimai, nors sprendimas dėl jų priėmimo susietas laike.
„Civilinė sąjunga nėra prekė ant prekystalio. (…) Tai ne techninis, kažkokio asmens karjeros sprendimas, tai – vertybinis civilizacinis sprendimas ir trūksta kelių balsų, kad mes jį priimtume“, – teigė ji.
Seimo pirmininkė teigė prognozavusi tokią opozicijos reakciją.
„Kuomet Laisvės frakcija susiejo tuos klausimus su Europos komisaru, buvo aišku, kad opozicija tuo pasinaudos, tuo ir pasinaudojo“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Kuomet Laisvės frakcija susiejo tuos klausimus su Europos komisaru, buvo aišku, kad opozicija tuo pasinaudos, tuo ir pasinaudojo“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Valdančiųjų politikai nesiėmė svarstyti, kada projektas galėtų būti įtrauktas į Seimo posėdžių darbotvarkę.
„Viltis buvo gyva, visada yra gyva, kol vidurnaktis dar neišmušė dvylikos ir karieta nepavirto į moliūgą, (…) tas darbas vis dar gali būti padarytas“, – kalbėjo A. Armonaitė.
„Vasara dar ilga, (…) spręsime kartu su kolegomis“, – pridūrė ji.
Seimo pirmininkė teigė, kad be opozicijos pagalbos priimti Civilinės sąjungos įstatymą ir atmesti galimą prezidento veto – neįmanoma.
„Tokia yra situacija, turime realistiškai tai vertinti ir žiūrėti, ar įmano ją pakeisti“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Trečiadienį su vienos lyties asmenų partnerystę įteisinančiu projektu susijusius techninius pasiūlymus apsvarstė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Šis žingsnis leido klausimą grąžinti į plenarinių posėdžių salę ir pakurstė spėliones, kad projektą bus mėginama priimti ketvirtadienį.
Civilinės sąjungos projektui Seimas yra pritaręs po svarstymo, jis įvestų lyčiai neutralią partnerystę. Vis tik vėliau klausimas Seime įstrigo, nerandat pakankamo palaikymo.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.
