Seime pasitikėjimą antradienį besitikrinanti Ingrida Šimonytė sako, jog Vyriausybė tebeveikia didžiausio neapibrėžtumo sąlygomis.
„Tebeveikiame didžiausio neapibrėžtumo sąlygomis. Man atrodo, kad didžiausia problema sprendimų priėmimui visą laiką yra neapibrėžtumas, kur tikrai gana sudėtinga prognozuoti, nes yra rizikų, kurios yra pozityvios, bet visada yra rizikų, kurios yra negatyvios“, – Seimo nariams kalbėjo premjerė.
I. Šimonytės kandidatūrai bus pritarta, jeigu ją palaikys daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių parlamentarų.
Kaip svarbiausius likusius Vyriausybės darbus premjerė įvardino nacionalinį susitarimą švietimui, krašto apsaugos pirkimus, elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa.
„Pavasario sesijai numatytas teisėkūros planas Vyriausybės yra praktiškai įvykdytas ir dabar pagrindiniai dalykai, kurie dar turėtų būti padaryti iki kadencijos pabaigos, yra susiję su praktiniu įgyvendinimu tiek nacionalinio švietimo susitarimo, (…) tiek krašto apsaugos finansavimo stiprinimo. (…) Energetikos srityje turbūt esminis darbas (…) – būtent Lietuvos atsijungimas, Baltijos šalių atsijungimas nuo sovietinės sistemos BRELL“, – kalbėjo premjerė.
Parlamentas šio klausimo imasi po vadinamojo „mandagumo atsistatydinimo“, kai G. Nausėdai praėjusią savaitę prisiekus antrajai kadencijai Vyriausybė pagal Konstituciją grąžino jam įgaliojimus.
Pirmadienį paskelbti naujienų portalo „Delfi“ užsakymu „Spinter“ birželį atliktos visuomenės apklausos duomenys rodo, jog premjerę I. Šimonytę toliau norintys matyti šiose pareigose nurodė 15,1 proc. respondentų.
„Manau, kad žmonės, kurie vadovaujasi apklausomis savo darbe, tai greičiausiai nedrįstų daryti iš viso nieko, nes visą laiką bijotų kam nors nepatikti. Tai, mano supratimu, politikui nėra tikresnės apklausos už Seimo arba kitus rinkimus, ir aš manyčiau, kad tai, kad prezidento rinkimuose už mane balsavo trys šimtai tūkstančių žmonių, rodo, kad aš turiu tikrai pakankamą visuomenės pasitikėjimą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Jei I. Šimonytė tęs premjerės darbą, ji su šalies vadovu taip pat turės suderinti naujosios Vyriausybės sudėtį.
Kritikos iš Prezidentūros yra sulaukę žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jie praėjusią savaitę sakė nesiimsiantys vertinti savo galimybių likti Ministrų kabinete.
