Lietuvos policijos profesinė sąjunga (LPPS) ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (LRITĮPS) kreipėsi į vidaus reikalų ministrę, siūlydamos su pareigūnais ir kariais susijusią valstybinių pensijų reformą įgyvendinti iš dalies.
Profsąjungos siūlo pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reformą atidėti, kol bus išspręstos opiausios vidaus tarnybos sistemos bėdos, susijusios su dideliais darbo krūviais, darbo užmokesčiu bei pareigūnų sveikatos būkle.
Seimui neseniai pateiktas projektas, kuriuo ketinama keisti statutinių pareigūnų pensijų skyrimo, skaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Pagal ją, anot profsąjungų, 25 metus ištarnavęs pareigūnas, bet neturėdamas 55 metų stažo, negalėtų gauti valstybinės pensijos iškart palikęs tarnybą.
Kaip skelbiama pranešime, dabar 25 metus ištarnavęs pareigūnas, jeigu palieka tarnybą, iškart gauna valstybinę pensiją, o sulaukęs pensinio amžiaus – ir senatvės pensiją. Profsąjungų nuomone, valstybinė pareigūnų pensija yra socialinė garantija pagal vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principą.
„Valstybinė pensija turi būti mokama kaip ir senatvės pensijos, ir ji neturėtų būti niekaip, dėl jokių aplinkybių mažinama“, – pranešime cituojama LPPS pirmininkė Roma Katinienė.
Anot jos, reforma „tikrai paskatintų pareigūnus, kurių ir taip trūksta, palikti tarnybą“.
Seimas birželio pabaigoje pritarė valstybinių pensijų reformos pirmam etapui, kuriuo beveik 50 tūkst. nuo tremties, represijų, okupacijos ir agresijos, taip pat dėl Sausio 13-osios įvykių nukentėjusiųjų žmonių pensijos didėtų vidutiniškai 87 proc., nuo 77 iki 144 eurų.
Po pirmojo reformos etapo įteisinimo ketinama siūlyti pertvarkyti visų kitų valstybinių pensijų išmokų, išskyrus teisėjų valstybines pensijas, reguliavimą. Teisėjų valstybinių pensijų pokyčiai būtų peržiūrimi paskiausiai, jie įsigaliotų nuo 2025 metų sausio.
