Lurdo (Prancūzija) vyskupas antradienį pareiškė, kad, jo asmeniniu įsitikinimu, įtariamo prievartautojo tėvo Marko Rupniko sukurtos Marijos šventovės mozaikos turėtų būti pašalintos, tačiau, susidūręs su „dideliu pasipriešinimu”, kol kas delsia priimti galutinį sprendimą dėl mozaikų likimo.
Liepos 2 d. Tarbo ir Lurdo vyskupas Jeanas-Marcas Micas (Žanas Markas Mikas) paskelbė pareiškimą, kuriame paaiškino, kad reikia daugiau laiko, „jog būtų galima apsispręsti, ką daryti”, nes jo įsitikinimu, Rupniko mozaikos turėtų būti nuimtos, „šiuo metu tai būtų nepakankamai suprasta” ir „dar labiau padidintų susiskaldymą ir smurtą”.
Kol kas, kaip „pirmą žingsnį”, Prancūzijos vyskupas nusprendė, kad Rupniko mozaikos nebebus apšviečiamos naktimis per naktines rožinio procesijas su piligrimais Lurde.
Lurdo vyskupas apie tai paskelbė praėjus mažiau nei dviem savaitėms po to, kai birželio 20 d. Vatikane privačioje audiencijoje susitiko su popiežiumi Pranciškumi.
„Mano asmeninė nuomonė dabar yra aiški… mano asmeninė nuomonė yra tokia, kad geriau būtų šias mozaikas pašalinti”, – teigė Prancūzijos vyskupas.
„Ši galimybė nėra visiems priimtina. Kai kas jai net labai priešinasi: ši tema kelia aistras. Šiandien geriausias sprendimas dar nėra pribrendęs, o jei mano įsitikinimas taptų sprendimu, jis nebūtų pakankamai suprastas ir įneštų dar daugiau susiskaldymo ir smurto”, – pridūrė jis.
Vyskupo pareiškimas paskelbtas po daugiau nei metus trukusio svarstymo ir maldos. Vyskupas Micas 2023 m. gegužę sudarė specialią komisiją Rupniko mozaikos ateičiai nustatyti, joje dalyvavo prievartos aukos, sakralinio meno specialistai, teisininkai, apsaugos ekspertai ir kapelionai.
Vasario mėnesį Lurdo šventovėje duodamas interviu CNA vyskupas sakė, kad iš viso pasaulio katalikų gavo „krūvą laiškų” dėl Rupniko mozaikų.
„Gavome laiškų, laiškų, krūvą laiškų – žmonių, kurie labai pyksta dėl to, kad mozaikos tebėra, ir kitų žmonių, kurie labai pyksta dėl minties, kad galėtume jas pašalinti”, – pasakojo vyskupas.
„Šis [sprendimas] kasdien užima mano protą, maldą ir širdį, ypač kai susitinku su prievartos aukomis”, – pridūrė Micas.
Rupniko mozaikose, kurios Lurdo Dievo Motinos šventovę papildė 2008 m., vaizduojamos šviesiosios rožinio paslaptys su “Vestuvių puota Kanoje”, esančia žemutinės bazilikos išorinio įėjimo centre. Rupniko plačiai atmerktomis akimis figūros vaizduojamos ryškiuose auksiniuose fonuose, ryškiai kontrastuojančiuose su XIX a. neogotikiniu akmeniniu šventovės fasadu.
Lurdo Marijos šventovė visame pasaulyje žinoma kaip gydymo ir paguodos vieta, o daugelis ją laiko privilegijuota vieta, kur gali pasveikti prievartos aukos. Prancūzijos vyskupai tai pabrėžė susirinkę į Lurdą melstis ir pasninkauti už piktnaudžiavimo aukas.
Savo naujausiame pareiškime Micas pabrėžė, kad, jo manymu, Lurde visuomet pirmiausia turi būti rūpinamasi kenčiančiais ir sužeistaisiais, įskaitant seksualinio išnaudojimo aukas.
„Mano vaidmuo – užtikrinti, kad šventovė būtų svetinga visiems, ypač kenčiantiems, įskaitant seksualinės prievartos ir smurto aukas, tiek vaikus, tiek suaugusiuosius”, – sakė vyskupas.
„Lurde visada pirmenybė turi būti teikiama kenčiantiems ir palaužtiems, kuriems reikia paguodos ir atgailos. Tai ypatinga šios šventovės malonė: niekas neturėtų trukdyti jiems atsiliepti į Dievo Motinos žinią ir atvykti čia piligrimystės.”
Dėl šios priežasties Micas sakė manąs, kad mozaika turėtų būti pašalinta. Jis pridūrė, kad Rupniko menas „neturi nieko bendra su kitais meno kūriniais, kurių autoriai ir aukos yra mirę, netgi prieš šimtmečius”.
„Čia aukos yra gyvos, kaip ir menininkas”, – sakė jis.
Pavesdamas situaciją Lurdo Dievo Motinai ir šventajai Bernadetai, vyskupas sakė, kad jis „toliau dar labiau bendradarbiaus su aukomis ir aiškinsis, ką čia, Lurde, reikėtų daryti, kad būtų laikomasi absoliutaus paguodos ir žalos atlyginimo reikalavimo”.