Apaštalas Petras gavo Dangaus karalystės raktus ne todėl, kad buvo tobulas – jis buvo nusidėjėlis – , o kad buvo nuolankus ir sąžiningas, o Dievas Tėvas jam suteikė tyrą tikėjimą, pažymėjo popiežius Pranciškus šeštadienį, birželio 29 d., šv. Petro ir Pauliaus liturginės iškilmės vidudienio maldos proga kreipdamasis maldininkus Šv. Petro aikštėje.
Pasikliaudamas Dievo gailestingumu, apaštalas Petras, pagal tai, kas buvo jo prašyta, gebėjo palaikyti ir stiprinti tikėjimo brolius, pridūrė popiežius, nuo pontifikato pradžios dvyliktąjį kartą švęsdamas pagrindinių Romos vyskupijos apaštalų ir kankinių Petro ir Pauliaus liturginę iškilmę.
Pranciškus taip pat užsiminė apie Petro raktų reikšmę atkreipdamas dėmesį į Vatikano aikštėje priešais baziliką stovinčią šv. Petro statulą su dviem raktais rankose. Petro raktai yra raktai karalystės, kurią Jėzus apibūdino ne kaip seifą ar saugyklą, o pasitelkdamas kitus įvaizdžius: grūdelio, brangaus perlo, paslėpto lobio, raugo žiupsnį, t. y. kažko brangaus, bet kartu mažo ir nepastebimo. Kad pateiktum į karalystę, nereikia įjungti mechanizmo ar saugos spynos, o reikia puoselėti tam tikras dorybes, kaip antai – kantrybę, atidumą, nuoseklumą, nuolankumą ir tarnystę.
Todėl misija, kurią Jėzus pavedė Petrui, susumuodamas sakė popiežius, yra ne duris užsklęsti, įsileidžiant tik nedaugelį rinktinių svečių, o padėti visiems, kad atrastų įėjimo kelią, pagal Jėzaus Evangeliją. Visiems, kad visi galėtų įeiti. Visiems, visiems, visiems!
„Šiandien klausime savęs, – tęsė Pranciškus, – ar puoselėju troškimą su Dievo malone įeiti į jo karalystę ir su jo pagalba būti svetingu sergėtoju, padedančiu kitiems? Kad tai daryčiau, ar leidžiu, kad Jėzus tam tikslui mane paruoštų ir suformuotų per savo Dvasią, esančią mumyse – kiekviename iš mūsų?
Pranciškus prieš iškilmės palaiminimą meldė, kad Marija, Apaštalų karalienė su šv. Petru ir Pauliumi išmelstų, kad būtume vieni kitiems susitikimo su Viešpačiu Jėzumi gidais ir užtarėjais.
