Daugiau nei 120 įvairių tikybų kapelionų ruošiasi teikti dvasinę paramą daugiau nei 10 tūkst. olimpiečių iš viso pasaulio, ypač tiems, kurių svajonės laimėti medalį Paryžiaus olimpinėse žaidynėse neišsipildys.
“Turėsime juos sugrąžinti į žemę, nes po trejų ar daugiau metų darbo siekiant tikslo, kuris, pasirodo, yra neįmanomas, jie gali pasijusti lyg tai būtų pasaulio pabaiga”, – sakė Jasonas Nioka, buvęs dziudo čempionas ir diakonas, atsakingas už didžiausią olimpinių žaidynių kapelionų personalą (apie 40 katalikų kunigų, vienuolių ir pasauliečių).
Dvasininkai ir pasauliečiai, atstovaujantys penkioms pagrindinėms religijoms – budizmui, krikščionybei, induizmui, islamui ir judaizmui, – jau kelis mėnesius drauge kuria bendrą erdvę olimpiniame kaimelyje. Joje jie tarnaus, melsis ir, svarbiausia, išklausys visus sportininkus ar darbuotojus, kuriems prireiks pagalbos, nepriklausomai nuo jų tikėjimo.
“Esame čia ne tam, kad padėtume jums laimėti. Svarbiausia, kad turėtume žmonių, kurie įkūnija Jėzaus meilę ir rūpestį ir gali padėti sportininkams, patiriantiems didžiulį spaudimą”, – sakė Ann Schweitzer, koordinuojanti apie 30 protestantų kapelionų – antrą pagal dydį grupę.
Olimpinių žaidynių kapelionų poreikis jau seniai buvo didelis. Organizatoriai apskaičiavo, kad per žaidynes iki pandemijos buvo pateikta daugiau kaip aštuoni tūkstančiai prašymų suteikti dvasinę paramą, pradedant psichikos sveikatos problemomis, prašant palaiminimo prieš varžybas ir baigiant, pavyzdžiui, staigios mirties šeimoje ar namuose atvejais.
Šiemet kapelionai ruošiasi dar sudėtingesniems iššūkiams, pradedant Prancūzijos pasaulietiškumo įstatymo, griežtai apibrėžiančio religijos vaidmenį viešosiose erdvėse, laikymusi ir baigiant bet kokiu šalutiniu dviejų greta vykstančių didelių konfliktų – Rusijos agresijos Ukrainoje ir karo Izraelyje – poveikiu.
“Mūsų misija – saugoti sportininkus jų silpnume”, – sakė Prancūzijos graikų ortodoksų metropolijos kunigas Antonas Geliasovas, kuris žaidynių metu vadovauja daugiau kaip 20 stačiatikių kapelionų grupei.
Kiekvienai religijai olimpiniame kaimelyje pastatytas ir įrengtas 50 kv. m palapinės tipo kambarys. Pagrindinė šio centro funkcija bus priimti sportininkus, teikti informaciją apie pamaldas ir kt.
Žydų ir musulmonų kapelionai nusprendė įrengti savo patalpas vienas šalia kitos, kad, rabino Mošės Levino žodžiais tariant, būtų “įvaizdis ir pavyzdys”, jog jie gali sugyventi net ir didelės geopolitinės įtampos metu.
Budistai ir induistai, kurie, kaip tikimasi, turi mažiausiai pasekėjų, pusę savo teritorijos atidavė krikščionims, kurie rotacijos principu turės apie 100 kapelionų, aptarnaujančių katalikus, stačiatikius ir protestantus.
Krikščionys, norėdami gerbti protestantų jausmus, ėjo į kompromisą dėl krucifikso, pavyzdžiui, kad nebūtų Jėzaus ant kryžiaus atvaizdų.
Mažai šios tradicijų įvairovės bus matoma iš išorės, o tai natūralu šalyje, kurioje tikėjimo simboliai viešosiose įstaigose iš esmės uždrausti. Pati salė nebus įsikūrusi kaimelio centre, o ženklai, kurie nukreips žmones į ją, bus diskretiški, kad netrukdytų netikintiesiems, – paaiškino Paryžiaus žaidynių metu daugiareliginio centro projekto vadovė Jeanne Le Conte du Colombier.
Nors olimpinės žaidynės nėra vieta prozelitizmui, keli religiniai lyderiai sakė, kad norėtų turėti galimybę tiesiogiai susisiekti su kaimeliu, ypač dėl sportininkų iš šalių, kuriose nėra religinės laisvės ir kurie gali dvejoti, ar atvykti į centrą patarimo ar palaiminimo.
