„Amnesty International“ ataskaita atskleidžia nerimą keliantį žmonių skaičių, kurie 2023 m. buvo nužudyti taikant mirties bausmę visame pasaulyje. Pasaulyje užfiksuotas didžiausias per 8 metus mirties bausmės vykdymas.
Tarptautinės žmogaus teisių nevyriausybinės organizacijos „Amnesty International“ metinė ataskaita, apžvelgianti mirties bausmės taikymą, atskleidė drastiškai didėjantį mirties bausmių skaičių visame pasaulyje. Remiantis ataskaita, 2023 m. 16-oje pasaulio šalių mirties bausmė įgyvendinta 1153 žmonėms – 30% daugiau nei 2022 m.
Pasauliui tobulėjant technologijų ir medicinos srityse, žmogaus teisės ir toliau atsilieka. Karų, klimato nelaimių ir abejingumo kontekste mirties bausmė nuolat laikoma efektyvia bausmės forma daugelyje pasaulio šalių, visiškai nepaisant žmogaus gyvybės, pasitaisymo ir atleidimo idėjos.
„Amnesty International“ duomenimis, nerimą keliantis mirčių skaičius 2023 m. daugiausia fiksuotas Artimųjų Rytų šalyse, pirmauja Iranas ir Saudo Arabija. Vien Irane įvykdyta 74% egzekucijų, daugiausia už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, o Saudo Arabijoje – 15%.
Į statistiką neįtrauktos šalys, kurios griežtai saugo valstybės paslaptis, įskaitant daugelį Azijos šalių, tokių kaip Šiaurės Korėja ir Vietnamas, kuriose, kaip manoma, yra aukštas mirties bausmės vykdymo lygis. Šiaurės Korėja paskelbė naują įstatymą, kuriame mirties bausmė numatyta kaip galima bausmė tiems, kurie nevartoja vietinės korėjiečių kalbos. Tuo tarpu Mianmaro karinė valdžia ir toliau skiria mirties bausmes kariuomenės kontroliuojamuose teismuose slaptuose ir nesąžininguose procesuose, rašoma pareiškime.
„Amnesty International“ generalinė sekretorė Agnès Callamard smerkė valdžios institucijas už tai, kad jos negerbia žmogaus gyvybės. „Nedidelė mažuma šalių, kurios primygtinai reikalauja naudoti mirties bausmę, turi atsižvelgti į šių laikų pokyčius ir panaikinti bausmę kartą ir visiems laikams“, – sakė ji ir pridūrė, kad mirties bausmės klausimas vėl bus nagrinėjamas šių metų JT Generalinėje Asamblėjoje. „Amnesty International“ ragina visas vyriausybes palaikyti JT raginimą nutraukti mirties bausmės taikymą.
Katalikų Bažnyčia yra viena didžiausių pasaulyje mirties bausmės panaikinimo šalininkių.
Tačiau teigiamų žingsnių buvo matyti kitose šalyse, pavyzdžiui, Pakistane, kur buvo panaikinta mirties bausmė už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, ir Malaizijoje. Šiuo metu 112 šalių yra visiškai panaikinusios mirties bausmę, o iš viso 144 šalyse ji nevykdoma.
„Amnesty International“ atkreipia dėmesį į liūdną realybę, susijusią su mirties bausme Jungtinėse Valstijose, kurios pateko į daugiausia 2023 m. įvykdžiusių mirties bausmių šalių penketą.
Katalikų Bažnyčia yra viena didžiausių pasaulyje mirties bausmės panaikinimo šalininkių. 1999 m., per savo homiliją per Mišias Sent Luise, Misūrio valstijoje, JAV, popiežius Jonas Paulius II sakė: „Vilties ženklas yra vis stiprėjantis pripažinimas, kad žmogaus gyvybės orumas niekada neturi būti atimtas, tai galioja net ir žmogui, kuris padarė didelį blogį. Atnaujinu savo kreipimąsi dėl sutarimo nutraukti mirties bausmę, kuri yra žiauri ir nereikalinga“.
Per popiežiaus Pranciškaus pontifikatą 2018 m. Katalikų Bažnyčios katekizmas buvo peržiūrėtas ir papildytas, kad Evangelijos šviesoje mirties bausmė yra nepriimtina, nes ji kėsinasi į asmens neliečiamybę ir orumą; Katalikų Bažnyčia ryžtingai siekia jos panaikinimo visame pasaulyje.
2022 m. rugsėjį popiežiaus Pranciškaus maldos intencija buvo skirta mirties bausmės panaikinimui. Savo vaizdo įraše Šventasis Tėvas pakartojo tai, ką jau ne kartą yra sakęs: „Mirtis ne atneša teisingumą, o yra kerštas. Ji užkerta kelią bet kokiai galimybei atsiteisti už nusižengimą teisingumui“.
