„Dievui nėra negalimų dalykų“ (Lk 1,37).
Kai Marija klausė angelo, jai apreiškusio: kokiu būdu tai gali įvykti? atsakymas, kurį ji išgirdo, buvo: “Dievui nėra negalimų dalykų”, ir tam patvirtinti ji gavo Elzbietos pavyzdį, kuri senatvėje tapo nėščia, laukdama sūnaus. Marija įtikėjo ir tapo Viešpaties Motina.
Dievas yra visagalis. Jis dažnai vadinamas tuo vardu Šventraštyje, ypač kai reiškiama Jo laiminimo, sprendimo ir nurodymo galia įvykių eigoje, kad galėtų vykdyti savo planus.
Yra tik vienas Dievo galybės apribojimas: toji laisvė, kurią Jis davė žmogiškoms būtybėms, kurios gali priešintis Jo valiai ir daryti Jį bejėgiu, kai jie reikalauja Dievo galios.
„Dievui nėra negalimų dalykų“.
Šie žodžiai padeda mums neribotai pasitikėti Dievo Tėvo meile, nes jei Dievas egzistuoja ir Jo buvimas yra Meilė, tai Juo visiškas pasitikėjimas yra nuoseklus vaisius.
Visos malonės yra jo galioje: laikinos, žemiškos ir dvasinės, ir Jis duoda jas tiems, kurie prašo ir tiems, kurie neprašo, nes, kaip Evangelija, sako: Tėvas juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų (Mt 5, 45). Jis reikalauja iš mūsų visų daryti taip, kaip Jis daro, mylėti tokia visuotine meile, kaip Jis myli, tikėjimo palaikoma: „Dievui nėra negalimų dalykų“.
Kaip mes galime tuos žodžius panaudoti?
Kartais mus gali ištikti sunkios aplinkybės, skausminga padėtis mūsų asmeniškame gyvenime ir santykiuose su kitais, kai matome, kad turime prisirišimą prie dalykų ir žmonių, kurie mus pavergia ir nuo tų prisirišimų mes norėtumėm būti išlaisvinti. Dažnai mes jaučiamės lyg atsirėmę į sieną abejingumo ir savimeilės ir mes jaučiamės prislėgti akivaizdoje įvykių, kurie atrodo daugiau negu mes pajėgiame priimti ir vykdyti.
Tokiuose nutikimuose Gyvenimo Žodis gali mums padėti. O Jėzus padės mums patirti mūsų pačių ribotumus neatimdamas drąsos, bet padėdamas mums suprasti giliau, kad „Dievui nėra negalimų dalykų“ ir paruošti mus patirti nepaprastą Jo malonės galią, kuri akivaizdžiai ir tiksliai pareiškė, kai mes matome, jog nepajėgiame to daryti patys. „Dievui nėra negalimų dalykų“. Jei mes prisiminsime šį Dievo žodį sunkiausiose mūsų gyvenimo aplinkybėse, Dievo visagalybė tam tikru būdu padės mums. Tačiau yra vien sąlyga: mes turime suderinti save su Dievo valia ir parodyti kitiems tą meilę, kuri buvo įlieta į mūsų širdis. Taip darydami, mes būsime vienybėje su Dievo visagalinčia meile kiekvienam, nes Dievui yra viskas įmanoma. O tai padės kiekvienai pavieniai asmenybei ir visai žmonijai.
Yra ir ypatingas momentas, kuris įgalina mus pagal šį Gyvenimo Žodį ir patirti jo veikimą. Tai yra malda.
Jėzus ir sakė, kad Jis duos mums viską, ko tik prašytumėm Jo Tėvo vardu. Tad stenkimės melsti Jį to, kas mums yra svarbiausia, tvirtai tikėdami, kad nieko nėra neįmanoma Jam: beviltiškuose atsitikimuose, pasauliui taikos, sunkiose ligose, taikos ir vienybės šeimose ir visuomeniškose prieštaravimuose.
Dar daugiau, jei mes prašome vienybėje su kitais sutardami tarpusavio meilėje, tada pats Jėzus yra mūsų tarpe, kuris prašo Tėvą pagal Jo pažadą, tada mes tikrai gausime, ko prašome.
Tikėdami Dievo visagalybe ir Jo meile, mes meldėme draugui, kuriame buvo rastas auglys, o kai radioaktyvus švietimas buvo pakartotas, auglio jau nebuvo. Taip ir nutiko.
Beribis pasitikėjimas, kuris padeda mums jaustis, jog esame Tėvo rankose, kuriam viskas yra įmanoma, turi būti mūsų nesiliaujantis pasitikėjimas. Bet tai nereiškia, kad mes visuomet gausime tai, ko prašome. Tai yra Jo visagalybė kaip Tėvo ir Jis visuomet ją naudoja tik savo vaikų gėrybei, kai jie tai supranta ar ne. Svarbu yra tai, kad mes visuomet suprastumėm ir pasitikėtumėm, jog Dievui viskas yra įmanoma: tada mes turėsime tokią sielos ramybę, kurios prieš tai niekada neturėjome.
Viešpatie, teikis mums padėti viską daryti ir vykdyti iš meilės Tau ir žmonėms, visuomet nesiliaujančiai, kai tik prisimename gyvuosius ir mirusius.
Švč. Jėzaus Motina, Marija, teiksi mus užtarti ir pagelbėti, kad kiekvieną momentą, kada tik prisimename gyvuosius ir mirusius, melstumėm jiems Viešpaties pasigailėjimo ir malonės.
