JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) panaikino apribojimus Ukrainai naudoti Jungtinių Valstijų tiekiamus ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje, tačiau tik siekiant apginti apšaudomą Charkivo regioną, ketvirtadienį pranešė JAV pareigūnai.
J. Bidenas pastaruoju metu vis labiau spaudžiamas sušvelninti draudimą, tačiau iki šiol tam priešinosi, baimindamasis, kad tai gali įtraukti NATO į tiesioginį konfliktą su Maskva.
„Prezidentas neseniai nurodė savo komandai užtikrinti, kad Ukraina galėtų naudoti JAV tiekiamus ginklus atsakomajam apšaudymui Charkivo regione ir […] duoti atkirtį Rusijos pajėgoms, kurios juos puola arba ruošiasi pulti“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs JAV pareigūnas.
„Mūsų politika dėl draudimo naudoti ATACMS ar [suduoti] tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje nepasikeitė“, – sakė pareigūnas, turėdamas omenyje ilgo nuotolio raketas, kurių Vašingtonas neseniai nusiuntė Kyjivui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spaudžia Kyjivo šalininkus, pirmiausia Jungtines Valstijas, kad šios leistų naudoti jų tiekiamą ilgesnio nuotolio ginkluotę prieš taikinius Rusijos teritorijoje.
NATO narėms laikas persvarstyti apribojimus, nes jie trukdo Ukrainai apsiginti.
Kai kurios šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Nyderlandus, teigia, kad Kyjivas turi teisę panaudoti smogti kariniams taikiniams Rusijoje.
Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) užsiminė, kad J. Bidenas gali pakeisti kursą.
Moldovoje kalbėdamas su žurnalistais NATO derybų Prahoje išvakarėse, A. Blinkenas sakė, kad Jungtinės Valstijos prisitaikė, keičiantis situacijai mūšio lauke.
Buvo skelbiama, kad jis spaudžia J. Bideną sušvelninti taisykles.
Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas ne kartą sakė, kad NATO narėms laikas persvarstyti apribojimus, nes jie trukdo Ukrainai apsiginti.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) antradienį, regis, pakeitė padėtį pareiškęs, kad Kyjivui turėtų būti leista neutralizuoti Rusijoje esančias bazes, naudojamas smūgiams rengti.
Tačiau Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) nebuvo toks tikras, sakydamas, kad Ukraina turėtų vadovautis teise, be to, Berlynas atsisako suteikti tolimojo nuotolio ginklų, galinčių smogti Rusijai.
