Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras gegužės 17 d. išplatino reikalavimą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (LGKT) nedelsiant nutraukti akademinės bendruomenės narių persekiojimą už pažiūras ir įsitikinimus.
Reikalavime, kuris taip pat adresuotas šalies Prezidentui Seimo nariams, politinėms partijoms, Lietuvos Mokslų akademijai (LMA) bei Vytauto Didžiojo universitetui (VDU) nurodoma, jog LGKT pradėjo tyrimą dėl VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytojos, profesorės, daktarės Birutės Obelenienės pedagoginės mokomosios metodinės medžiagos (Mokomoji medžiaga) moksleiviams ir mokytojams apie lytiškumo ugdymą.
Tyrimas pradėtas pagal anoniminį skundą, kuriame Anonimas skundžiasi, esą Profesorės Mokomoji medžiaga „prieštarauja“ moksliniams tyrimams ir galimai diskriminuoja lyties ir lytinės orientacijos pagrindu.
LGKT raštu pateikė VDU vadovybei klausimus, kurių turinys rodo, jog LGKT, pažeisdama Konstitucijos 29 str., kuriame nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs, dėl pasaulėžiūrinio ginčo šališkai ėmė ginti tik Anonimo teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Reikalavime pabrėžiama, kad pagal Konstituciją bažnyčios laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus. Lietuva yra pasirašiusi tarptautines sutartis su Šventuoju Sostu, vienoje kurių (2000-05-05 sutartyje) nustatyta, jog Katalikų Bažnyčia gali užsiimti dvasiniu-religiniu lavinimu universitetuose ir kitose aukštojo mokslo institucijose.
Taigi Profesorės Mokomoji medžiaga „Katalikiškos lytiškumo ugdymo gairės“ yra parengta vadovaujantis Bažnyčios doktrina. Šią medžiagą 2009 m. gruodžio 30 d. patvirtino Lietuvos Vyskupų Konferencija. Atitinkamai LGKT negali kvestionuoti nei Bažnyčios doktrinos, nei Lietuvos Vyskupų Konferencijos aprobuotos Mokymo medžiagos. Daroma išvada, kad LGKT prieštaraudama tarptautiniams susitarimams, ir laikydamasi konfrontacinės nuostatos Katalikų Bažnyčios ir Vatikano atžvilgiu bei viršydama savo kompetenciją siekia įtvirtinti visuomenėje asmens pažiūrų ir įsitikinimų sklaidos laisvės cenzūrą,
Tokios konfrontacijos laikosi ir Laisvės partijos atstovė Seime Morgana Danielė, socialiniuose tinkluose dalindamasi mintimis apie vyro ir moters lytinį aktą, viešai darydama spaudimą VDU administracijai atleisti Profesorę iš darbo, pradėti jos persekiojimą už pažiūras ir įsitikinimus (retoriškai klausdama, ar tokie dėstytojai gali dirbti universitete?).
Žmogaus teisių organizacijos pažymi, kad LGKT pradėjusi minėtą tyrimą pagal Anonimo skundą, siekia išplėsti Anoniminių skundų taikymą. Anoniminio skundo pagrindu susidorojimo metodai yra lengvai atpažįstami SSRS okupaciją išgyvenusiems ir komunistinio totalitarinio režimo realijas prisimenantiems Lietuvos gyventojams.
Pabrėždamos, kad Konstitucijos 42 straipsnis laiduoja, jog <Kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi>, jog reikalauja LGKT nedelsiant nutraukti Profesorės persekiojimą, kaip prieštaraujanti pagrindinėms Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojamoms žmogaus teisėms ir laisvėms.
Prašo Seimo laikinąją grupę „Už šeimą“ viešai apsvarstyti Seimo narės M. Danielės neetišką ir piktnaudžiaujantį elgesį Profesorės atžvilgiu ir dėl to kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
Prašo Lietuvos Mokslų akademiją surengti mokslinį kongresą, konferenciją ar simpoziumą ir šiuo klausimu pateikti išsamias rekomendacijas Lietuvos aukštosioms mokykloms ir švietimo įstaigoms.
Kviečia VDU Senatą ir Tarybą principingai ginti VDU autonomiją, neleisti, kad VDU įsivyrautų kitaminčių persekiojimo „kultūra“, sėjanti visuomenės supriešinimą ir tarpusavio neapykantą.
Dokumento autoriai ragina Lietuvos politines partijas principingai reikalauti, kad asmenims, ideologiniais tikslais persekiojantiems kitaminčius, būtų ribojamos karjeros galimybės valdžios ir valstybės valdymo įstaigose. Pažymima, kad kitaminčių persekiojimą toleruojančių politinių partijų veikla, priešinga jų deklaruojamiems tikslams, prilygintina žmonių apgaudinėjimui ir turi būti viešinama visuomenei, – teigiama dokumente.
Reikalavimo kopijos siunčiamos Lietuvos Vyskupų konferencijai, Seimo nariams, Vyriausybei, Švietimo ministerijai, Vatikano seminarijų ir universitetų studijų Kongregacijai, Krikščionių darbuotojų ir aukštųjų mokyklų profesinėms sąjungoms, Mokslininkų sąjungai ir aukštosioms mokykloms.
Reikalavimą pasirašė Piliečių gynybos paramos fondas, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos žmogaus teisių asociacija ir Lietuvos kultūros kongreso garbės pirmininkas.
