Pasibaigus galutiniam terminui, šalys, bandančios sudaryti svarbų pasaulinį susitarimą dėl kovos su būsimomis pandemijomis, penktadienį nusprendė tęsti derybas dar dvi savaites.
Po COVID-19 pandemijos, visame pasaulyje pareikalavusios milijonų žmonių gyvybių, smarkiai paveikusios ekonomiką ir paralyžiavusios sveikatos apsaugos sistemas, šalys dvejus metus rengė tarptautinį susitarimą dėl būsimų pandemijų prevencijos, parengties joms ir reagavimo į jas.
194 Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) narės turėjo užbaigti šį procesą kovą, kad susitarimas galėtų būti oficialiai patvirtintas jų metinėje asamblėjoje, prasidėsiančioje gegužės 27 dieną.
Tikėtasi, kad per dvi papildomas savaites iki šio penktadienio pavyks pasiekti proveržį. Tačiau, nepaisant pažangos keliose srityse, deryboms skirtas laikas baigėsi nepasiekus susitarimo.
„Jie labai sunkiai dirbo, kad nueitų kuo toliau, bet mes dar nesame pasiekę susitarimo. Todėl tęsime savo darbą“, – PSO būstinėje Ženevoje žurnalistams sakė vienas iš pirmininkų Rolandas Driece (Rolandas Drisė).
„Dirbome labai sunkiai, tik reikia susitarti dėl daugybės klausimų, kurie yra techninio ir politinio pobūdžio, o tam reikia laiko“, – nurodė jis.
Derybos bus tęsiamos gyvai ir internetu iki pat Pasaulio sveikatos asamblėjos (PSA).
R. Driece ir jo kolegė bendrapirmininkė Precious Matsoso (Prešes Macoso) artimiausiomis dienomis paskelbs derybų tvarkaraštį. Jie turi atsiskaityti gegužės 27–birželio 1 dienomis vyksiančiai metinei asamblėjai, nepriklausomai nuo to, kaip toli nueis derybos.
PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) pareiškime sakė: „Per daugiau nei dvejus metus trukusias intensyvias derybas PSO valstybės narės pademonstravo nepalaužiamą pasiryžimą sudaryti kartų susitarimą, kad pasaulis būtų apsaugotas nuo COVID-19 pandemijos sukeltų baisumų pasikartojimo.“
„Džiaugiuosi, kad visos šalys parodė ryžtą tęsti savo darbą ir vykdyti pradėtą misiją“, – kalbėjo jis.
Nepaisant parodyto noro prisiimti įsipareigojimus, kuriais siekiama užkirsti kelią dar vienai katastrofai, tarp šalių blokų išryškėjo dideli skirtumai dėl to, kaip jų pasiekti.
Pagrindiniai ginčai kyla dėl prieigos ir teisingumo: prieigos prie šalyse aptiktų ligų sukėlėjų ir kovos su pandemija produktų, pavyzdžiui, vakcinų, pagamintų remiantis šiomis žiniomis, ir teisingo ne tik kovos su pandemija tyrimų, gydymo ir skiepų, bet ir priemonių jiems gaminti paskirstymo.
