Nelly Gillant, buvusi Reiki meistrė liudija, kaip piktosios dvasios įsiveržė į jos gyvenimą taip, kad ėmė gąsdinti. Tačiau vieną naktį ji išgirdo balsą: „Jėzus yra vienintelis ir nepakartojamas, mano mylimasis Sūnus, po Jo kito nebus. Išpažink savo lūpomis, kad Jis yra tavo Viešpats ir Gelbėtojas, ir atsiversk“. Siūlome perskaityti interviu su ja.
Kokios buvo pirminės priežastys, paskatinusios Jus pasinerti į dvasių pasaulį?
Kai buvau vaikas, mano sesuo, mano mama ir jos draugė žaidė kortomis. Namuose buvo horoskopų ir ezoterinių knygų. Susižavėjimo pasaulis jau buvo aplink mane. Kai man buvo devyneri, mama nusižudė. Tai buvo sukrėtimas ir tragedija. Vaikystėje širdyje visada žinojau, kad yra pasaulis po mirties. Maniau, kad viskas, kas ateina iš anapus, būtinai yra gera ir dieviška. Kai mama mirė, norėjau ir toliau su ja kalbėtis. Nežinojau, kaip tai padaryti. Padedama pažįstamų žmonių, pasinėriau į dvasių pasaulį. O kai atveri duris į tą pasaulį, jos atsiveria plačiai! Nebuvo jokio ketinimo pakenkti, bet nesuvoki pasekmių.
Ar galite papasakoti, kas yra Reiki – praktika, kurią įvaldėte tiek, kad galėjote mokyti kitus?
Reiki yra japonų praktika, kurią pradėjo Tibeto vienuolis, turėjęs gydymo dovaną. Ją sudaro rankų uždėjimas, siekiant gydyti ir palengvinti. Tačiau ji taip pat apima čakras ir simbolius. Yra įvairių lygių, pradedant įšventinimu. Pirmiausia apsivalome patys, tada perduodame ir mokome. Mūsų energijos tariamai tampa galingesnės. Dažnai Reiki ne tik suteikia gydomąją energiją, bet ir įtraukia į mediumo būklę. Atsiveria kitos durys ir subtiliai įsiveržia dvasios. Gydomi asmenys iš karto pasijunta gerai. Todėl jie sugrįžta.
Kokios konkrečios šių dvasių apraiškos jums sukėlė abejonių?
Buvau pasiekusi Reiki pabaigą. Tačiau mano ieškojimai tuo nesibaigė. Išbandžiau kitas praktikas, kuriose buvo naudojamos labai galingos energijos. Užtekdavo tik uždėti rankas ant ko nors ir pajusdavau, kaip jie dreba, apima konvulsijos, rėkia… Tai buvo įspūdinga. Aš nebegalėjau kontroliuoti mane užplūdusios jėgos. Mane apimdavo neįtikėtinos ekstazės akimirkos, po kurių sekdavo absoliučiai svaiginantys kritimai. Visa tai privertė mane suabejoti savimi. Tai, ką mačiau, ėmė stingdyti širdį. Jaučiau, kad manyje ir aplink mane vyksta keistų ir pavojingų dalykų. Mačiau daugybę įspėjamųjų ženklų. Man pasidarė baugu.
Kokie buvo jūsų atsivertimo etapai?
Daug meldžiausi ant kelių savo vaikystės Mergelei Marijai. Prašiau Jos padėti man santykiuose su dukra. Ėjau į Biblijos susirinkimus. Tai buvo tarsi atverti lobių lobyną, tarsi atrasti išmintį ir tiesą. Tačiau viena eilutė man užkliuvo: „Jėzus yra vienintelis tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus“. Maldavau Dievą pasakyti man tiesą. Vieną naktį balsas man tarė: „Jėzus yra vienintelis ir nepakartojamas, mano mylimasis Sūnus, po Jo kito nebus. Išpažink savo lūpomis, kad Jis yra tavo Viešpats ir Gelbėtojas, ir atsiversk“. Tai buvo autoritetingas balsas – balsas ir atsakymas, kurio ieškojau, – tačiau jis nebuvo autoritarinis. Jis nevertė manęs atsiversti.
Iš pradžių sekiau Jėzumi per protestantizmą. Tačiau nusprendžiau vykti į rekolekcijas vienuolyne. Tai buvo katalikų vienuolynas. Protestantai katalikus laiko stabmeldžiais. Pasakiau sau, kad nesileisiu jų suvedžiojama! Ten būdama išgirdau balsą, kurį buvau girdėjusi anksčiau. Jis man sakė: „Kas tu tokia, kad teisi mano Bažnyčią? Šios moterys yra čia savo noru ir garbina mane. Tai dangaus žemėje nuojauta“.
Supratau, kad Kristaus Bažnyčia yra čia. Nepriėmiau visko iš karto, buvo vargo. Perėjau priėmimo kovą. Buvo toks vienas, kuris nenorėjo, kad ten eičiau, ir tai buvo velnias.
Kuo skyrėsi Dievo balsas nuo anksčiau tavyje gyvenusių dvasių balso?
Velnio balsas visada labai šnabždus, švelnus, kaip medus. Jis vis tik pagiežingas ir ieško visko, kas tave iškeltų į priekį. Jis pažadina jūsų slapčiausias svajones ir traukia jus link to, ko trokštate. Skirtingai nuo dvasių, kurias anksčiau kviesdavau, Dievo balsas kalbėjo tiesiai ir tiesą, jautėsi sunkumas, bet jaučiausi laisva juo sekti ar ne. Nepaisant didelio jo autoriteto, jaučiau didelę laisvę.
Kaip pateisinote savo atsivertimą buvusiems klientams? Ir kaip jaučiatės dėl to, kaip jie Jus mato dabar, kai esate katalikė?
Nesiekiau pasiteisinti. Tiesiog išreiškiau laimę, kurią jaučiau. Daug meldžiausi, kad mano atsivertimas pasitarnautų nušviesti tiesą apie praktikas, kurias anksčiau vykdžiau. Pradėjau kalbėti apie tai, ką patyriau per savo liudijimus. Kai užsiiminėjau joga ir mediumizmu, buvau daug labiau garbinama nei šiandien. Tačiau Kristaus meilė ir tai, ką gavau, yra daug stipresnė ir gražesnė. Ir man reikia tuo dalytis.
Ką pasakysite savo dukrai, kad ji nepakliūtų į tuos pačius spąstus kaip jūs ir sektų Kristumi?
Pirmiausia pasakyčiau ačiū. Nes būtent ji mane sugrąžino į tikrąjį gyvenimą. Tada pasakysiu jai, kad magija yra žavus, intriguojantis pasaulis, kaip ir šlovė bei garbė. Jis gali būti nepaprastai viliojantis. Bet pasakysiu, kad saugotųsi, nes visa tai bus iliuzija. Kaip ir bet kuris narkotikas, ši iliuzija gali nuvesti į pragarą. Pasakysiu jai, kad visada prisimintų savo krikšto tikėjimą, kad Kristus nuves ją į laimės kelią. Tačiau kelias į laimę nėra tas, kuris parduodamas nuostabiame dvasingume. Kelias į laimę yra status.
Šaltinis: L’1visible n° 149, 2024 m. sausis-kovas, Antoine Lemaire Calameo.com
Iš pranc. k. vertė diak. Lukas Skroblas. Suprantantys prancūzų kalbą, gali gyvai klausyti jos minčių apie Reiki krikščioniško tikėjimo šviesoje.
