„Mes nenorime „Rusijos pasaulio“ daugiau niekada, mums jis nereikalingas. Mes turime savo kultūrą, savo tradicijas. Šiandienos iššūkis ES – iš tiesų atverti duris Ukrainai ir Moldovai, nepaisant karo ir potencialiai didžiulės Ukrainos atstatymo kainos po karo. Privalome nešti šią naštą, padėti ukrainiečiams ir kad ji taptų lygiaverte ES nare“, – sakė Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzejus Duda, dalyvaudamas diskusijoje su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda, kuri vyko tarptautinio forumo „Europos idėja“ metu Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
Forumas, skirtas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui ir VDU atkūrimo 35-mečiui, subūrė žemyno politikus, intelektualus ir mokslininkus. Renginio dalyviai keitėsi idėjomis, įžvalgomis ir geriausiomis praktikomis, kuriančiomis Europos ateitį. Forumo pagrindinės temos buvo ES plėtra ir su tuo susiję iššūkiai, migracija bei universitetų vaidmuo Europoje. Forumo metu vyko dvi diskusijos: pirmoji, ekspertų, buvo skirta ES ir jos galimoms ateitims, antroji – Lietuvos ir Lenkijos prezidentų pokalbiui.
Įžanginėje kalboje Lenkijos Respublikos Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva ir Lenkija šiandien yra svarbios partnerės, kurios tapo vienomis svarbiausių veikėjų kuriant vieningą Europą dar po komunizmo griūties. „Lietuvių ir lenkų laisvės siekis ir sovietinio dominavimo atstūmimas patvirtina, kad bet kokius atminties skirtumus pranoksta mus vienijantis bendrystės jausmas. Esame kartu, esame partneriai, sąjungininkai ir draugai. Tikiu, kad mūsų bendradarbiavimo dėka įveiksime visus iššūkius ir grėsmes iš Rytų šiuo nerimastingu metu. Kartu esame stipresni, mes – sėkmės ir pergalės tautos“, – kalbėjo A. Duda.
Priminė apie švietimo galią kurti pokyčius
„Lietuvos pastangos tapti Europos Sąjungos nare buvo ne tik istorinė ir politinė, bet ir asmeninė kelionė kiekvienam iš mūsų, prisidėjusi prie stipresnės, vieningesnės Europos. Paradoksalu, bet šiandien daugelis naujesnių ES narių, ypač Lenkija, Lietuva, Baltijos šalys, yra pasiryžusios paaukoti daugiau už senąsias Europos demokratijas tam, kad žemyno vertybės būtų išsaugotos. Rusijos invazija į Ukrainą suvienijo mus bendram pasipriešinimui ir Ukrainos palaikymui“, – sveikinimo kalboje prieš prezidentų pokalbį sakė VDU rektorius prof. Juozas Augutis, dėkodamas Lietuvos ir Lenkijos lyderiams už ryžtą kovoti su Rusijos grėsme Europoje.
Rektorius priminė, jog Ukrainą aktyviai remia ir Vytauto Didžiojo universitetas. VDU veikia ne tik pirmųjų Lietuvos ir Ukrainos ponių iniciatyva atidarytas Ukrainos centras, bet ir Mariupolio valstybinio universiteto centras. VDU taip pat yra Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ narys. Aljansui priklauso dešimt žemyno aukštojo mokslo institucijų bei vienas asocijuotas partneris – Mariupolio valstybinis universitetas. Nuo plataus masto karo pradžios, VDU priėmė daugiau nei 300 ukrainiečių studentų, Ukrainai skiriamas palaikymas paramos akcijomis, apgyvendinimo ir įsidarbinimo, psichologinės pagalbos, užsienio kalbų studijų, laisvalaikio ir įvairiomis kitomis galimybėmis.
„Apmąstydami Europos iššūkius ir galimybes, nepamirškime pokyčius skatinančios galios, kurią turi švietimas. Investuokime į savo universitetus, įgalinkime studentus ir mokslininkus, palaikykime mokymąsi visą gyvenimą. Pasitelkdami švietimą, galime realizuoti savo žemyno potencialą ir užtikrinti geresnę ateitį visiems“, – pabrėžė prof. J. Augutis.
Lenkijos ir Lietuvos Prezidentų diskusiją moderavo VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, profesorius Šarūnas Liekis.
Diskusijoje apie ES aptarė karą Ukrainoje ir kitas krizes
Pirmoje forumo diskusijoje, skirtoje Europos Sąjungos galimoms ateitims, buvęs Švedijos nuolatinis atstovas prie ES Larsas Danielssonas pabrėžė, jog geriausia Bendrijos savybė yra vienybė, o dabar svarbiausi klausimai yra susiję su Ukraina bei Rusijos agresijos sustabdymu.
„Ukraina atliko nuostabų darbą transformuodama savo visuomenę net karo metu, o ES turi atlikti namų darbus. Kaip užtikrinti, kad Ukraina kuo greičiau taptų ES nare? Esu tikras, kad Ukraina atliks tai, kas reikalinga, iš savo pusės, dabar mums reikia padaryti tai, kas priklauso nuo mūsų. Nors yra politinių skirtumų, bet kol kas parodėme nepaprastą vienybę. Tačiau turime paspartinti darbus. Kai tik pasibaigs rinkimų ciklas, tai bus pagrindinė užduotis“, – tikino L. Danielssonas, pasidžiaugęs, jog prie pažangos šioje srityje turėtų prisidėti Lenkijos pirmininkavimas ES Taryboje kitais metais.
Europos Komisijos Atstovybės Lietuvoje laikinai einanti pareigas vadovė Agnė Kazlauskaitė priminė, jog Europos institucijoms netolimoje praeityje teko kovoti su įvairiomis krizėmis – pandemija, migracijos krize Lietuvos pasienyje, Ukrainos pabėgėlių priėmimu.
„Vienas iš Europos integracijos pradininkų Winstonas Churchillis yra sakęs, kad Europos istoriją apibrėžia kova su viena krize po kitos, neprarandant entuziazmo. Susitelkimas, solidarumas ir bendradarbiavimo dvasia padeda mums mobilizuoti pastangas ir kovoti su krizėmis“, – pažymėjo A. Kazlauskaitė.
Būti Europos Sąjungoje – kvėpuoti laisvai
Diskusijoje dalyvavo ir Mariupolio valstybinio universiteto (MVU) rektorius Mykola Trofymenko. MVU pastatai buvo suniokoti Rusijos vykdomo karo metu, tačiau universitetas sėkmingai atnaujino veiklą ir plečia ryšius Europoje ir visame pasaulyje. Pasak M. Trofymenko, MVU siekia parodyti, jog universitetas – tai ne jo pastatų sienos, o žmonės, todėl jį galima sėkmingai atstatyti ir atkurti.
„Noriu priminti europiečiams pamirštą jausmą, kas yra Europos Sąjunga. Aš šį jausmą pajutau, kai man pavyko ištrūkti iš Mariupolio po trijų savaičių apšaudymų, kai rusai naikino mano miestą. Kovo 15-ąją pasiekęs Ukrainos valdomą teritoriją, perėjęs rusų okupuotas teritorijas, daugiau nei dvidešimt rusų patikros punktų, pirmas jausmas, kurį pajutau Ukrainos teritorijoje, buvo – aš galiu kvėpuoti laisvai. Tai bazinis jausmas, kurį turėtumėte prisiminti. Tai didžiulis pavojus, kad kaimynas gali ateiti ir atimti šią jūsų teisę – kvėpuoti laisvai“, – sakė M. Trofymenko.
Universitetai – Europos vertybių gynėjai
Latvijos universiteto rektorius Gundars Bērziņš renginyje pasidalino įžvalgomis, kokiais principais turėtų vadovautis Europos Sąjunga ir kokius vaidmenis Europoje bei pasaulyje turėtų atlikti universitetai. Anot jo, universitetai šiandien turėtų ne tik skleisti žinias, kurti vertę visuomenei, bet ir tapti žinių apsikeitimo centrais, stabilumo ir vietinių identitetų saugotojais.
„Globalizuotame pasaulyje mūsų unikalūs paveldai nėra suvokiami kaip duotybė, turime juos ginti, parodyti, kaip svarbu, kad mūsų vietinės tradicijos būtų palaikomos. Tai yra mūsų identitetų pagrindas ir mūsų motyvacija vystyti savo nacionalines valstybes, o tai svarbu tam, kad visa ES funkcionuotų kaip vieninga sistema, skirta bendram tikslui“, – paaiškino Latvijos universiteto rektorius.
Jam antrino Silezijos universiteto Lenkijoje tarptautinio ir vietinio bendradarbiavimo prorektorius Tomaszas Pietrzykowski, akcentavęs, jog universitetai yra Europos vertybių gynėjai, ypač svarbūs sunkiais laikais. „Šiandien universitetai vis labiau tampa Europos integracijos varikliais. Esame atviresni, progresyvesni, entuziastingesni savo siekiuose suvienyti ES. Tai ypatinga atsakomybė“, – teigė T. Pietrzykowski.
Ekspertų diskusiją moderavo VDU mokslo darbuotoja Emilija Pundziūtė-Gallois.
Pirmasis „Europos idėjos“ forumas vyko 2022 m. lapkritį, kaip „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Tuomet renginys subūrė ne tik Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos ir Rumunijos prezidentus, bet ir intelektualus iš viso žemyno. „Šumano deklaracija, iš kurios kilo Europos Sąjungos pirmtakė, skelbia: „Europa nebus sukurta iškart“. Remiantis idėja, kad Europos kūrimas yra nuolatinis uždavinys, Forumas taps reguliariai organizuojamu renginiu, skirtu paklausti, kas yra Europa ir kokią vietą ir vaidmenį ji turi pasaulyje“, – pažymi organizatoriai.
