Dauguma kandidatų į prezidentus sutaria, kad Lietuvos pagrindiniai užsienio politikos tikslai turėtų būti siekis kalbėti „vienu balsu“, išlaikyti paramą Ukrainai ir užtikrinti jai Vakarų dėmesį, stiprinti ryšius su NATO ir Europos Sąjungos (ES) partneriais.
Pirmuosiuose Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuojamuose prezidentiniuose debatuose LRT televizijos eteryje pirmadienį diskutuodami užsienio politikos klausimais visi aštuoni kandidatai pasisakė apie esminius užsienio politikos akcentus, jei būtų išrinkti, taip pat atskleidė požiūrį į paramą Ukrainai, migrantus, santykius su Rusija ir Baltarusija, Kinija.
Ryšiai su partneriais, Ukrainos pergalė
Klausiamas, koks šiuo metu didžiausias užsienio politikos iššūkis Lietuvai ir kaip jį spręstų tapęs prezidentu, perrinkimo siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda tvirtino, kad vienas pagrindinių iššūkių ir tikslų yra turėti „kiek galima daugiau draugų ir kiek galima mažiau priešų“.
Anot prezidento, priešai „nepasikeis ir jie yra netoli mūsų“, tačiau Lietuvos sąjungos su draugais, tiek ES, tiek NATO formate, „leidžia mums garantuoti visišką Lietuvos žmonių saugumą“.
„Ir tuo tikslu mes tikrai pasistūmėjome labai smarkiai į priekį per pastaruosius penkerius metus“, – sakė G. Nausėda.
Anot jo, Lietuvos balsas yra girdimas tarptautinėje bendruomenėje ir vaidina didelį vaidmenį formuojant NATO ir ES sprendimus.
„Mano tikslas yra pradėti, pirmiausia, nuo paramos Ukrainai. Tai buvo visą laiką mano kertinis tikslas per prezidento kadencijos metus, po karo Ukrainoje pradžios tai tik dar labiau sustiprėjo“, – sakė G. Nausėda.
Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad pagrindinis iššūkis ir uždavinys užsienio politikoje yra „siekti išvengti tarptautinėmis taisyklėmis paremtos tvarkos nykimo“.
„Tai apima viską – ir mūsų užsienio politika, ir mūsų saugumo politiką (…). Ir, aišku, pirmas ir pagrindinis uždavinys, kuris stabdytų tą eižėjimą, yra Ukrainos pergalė, vienareikšmiškai“, – sakė I. Šimonytė.
Ji taip pat ragino atsisakyti priklausomybių nuo „šantažo iš įvairių režimų, kurie tikrai nėra demokratiniai ir mums draugiški“.
Prezidento rinkimuose kandidatuojanti Vyriausybės vadovė taip pat įvardijo saugios geopolitinės erdvės plėtimą, įvardindama paramą ES Rytų partnerystės valstybėms šioms siekiant greitesnio kelio į Bendriją.
Advokatas Ignas Vėgėlė tvirtino nepritariantis „eksperimentinei užsienio politikai“, kuomet svarbiausi yra „Briuselio advokatai Lietuvoje, o ne Lietuvos advokatai Briuselyje“. Jis taip pat kaip vieną didžiausių problemų įvardijo užsienio reikalų ministro ir prezidento šlubuojančius santykius.
Anot jo, Lietuvos užsienio politikos formuotojai padarė klaidų atverdami Taivano atstovybę ir taip supykdydami Kiniją, taip pat įvesdami vienašališkus tranzito ribojimus Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžioje.
Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas tikino, kad didžiausias iššūkis yra siekis užsitikrinti sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų paramą, tai pat panaudoti ES esantį įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai.
„Tam yra teisinių variantų ir aš manau, kad būčiau pajėgus tai pasiūlyti“, – sakė D. Žalimas.
Kandidatas sakė taip pat besidžiaugiantis, kad po ilgų diskusijų dėl ambasadorių rastas sprendimas dėl Lietuvos atstovo Lenkijoje, tačiau kėlė klausimą, ar šioje situacijoje nebuvo pažeistas Diplomatinės tarnybos įstatymas.
Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sakė, kad didžiausias iššūkis yra stringantis prezidento ir užsienio reikalų ministro komunikavimas, kuris kenkia ir Lietuvos užsienio politikai, diplomatiniam atstovavimui.
„Reikėtų ieškoti sutarimo, visų pirma, viduje, politiniam spektre, visų antrą – reikia ieškoti sprendimų, kaip Lietuvos diplomatiniai santykiai vis tik turėtų būti atstatyti su Kinija bent jau iki ambasadorių lygmens“, – sakė A. Mazuronis.
Partijos „Nemuno Aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kaip iššūkius išskyrė ES vieningumą, NATO plėtrą, klausdamas, „ar mes planuojame palaikyti visas valstybes, kurios prašo, be jokių sąlygų“, jis taip pat kėlė diskusiją dėl veto teisės atsisakymo ES sprendimuose.
Medikas Eduardas Vaitkus sako, kad dabartinė Lietuvos vadovų pozicija užsienio politikos ir gynybos klausimais skirta nuteikinėti „neišvengiamam karui“, o „kalbėti apie taiką vengiama“. Jis ragino „sėsti prie taikos derybų stalo“.
Buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas didžiausiu iššūkiu įvardijo besikeičiantį geopolitinių jėgų balansą, pabrėždamas, kad dėl to „turime laikytis kartu“. Jis taip pat akcentavo, kad dabartinė užsienio politika yra pernelyg susiskaldžiusi, o lyderiai esminiais klausimais nesutaria.
„Turime paneigti savo ambicijas ir eiti su vieningu nacionalinių interesų vedimu. Prezidentas būtent čia yra vedlys, kuris turi paimti tą vėliavą ir nešti“, – kalbėjo kandidatas.
G. Nausėda savo ruožtu atrėmė kritiką, sakydamas, kad sprendimai dėl ambasadorių rasti. Jis sako, kad su abiem JAV prezidento rinkimuose dalyvaujančiais kandidatais – tiek su Joe Bidenu, tiek su Donaldu Trumpu – jam teko kalbėtis apie JAV vaidmenį regiono saugume.
„Neabejoju, kad su tuo pačiu ar su kitu JAV prezidentu būtų galima siųsti aiškią žinią, kad Amerikos Europoje reikia daugiau“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Raudonos linijos“ Ukrainos gynybai
Kandidatų buvo klausiama, ar Ukraina nuo Rusijos turi būti ginama taip pat, kaip Izraelis buvo ginamas nuo neseniai įvykusių Irano atakų dronais, pasitelkiant JAV ir kitų partnerių ginkluotę, pabrėžiant, kad abi šalys nėra NATO narės.
G. Jeglinskas tvirtino, kad Vakarai turi užtikrinti ginkluotę, taip pat „uždengti Ukrainos dangų“ skiriant reikiamą oro gynybą, o NATO ir sąjungininkai, anot jo, turėtų padaryti saugų koridorių iš Odesos, sukurti logistines bazes Ukrainoje „nebūtinai po NATO vėliava“.
Remigijus Žemaitaitis sakė, kad JAV veiksmai Izraelyje ir JAV lyderių retorika įrodė, jog ši neskirs tiek dėmesio Ukrainai, kiek šiam savo partneriui.
Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad Vakarai turėtų suprasti, jog „negalime amžinai nusibraižyti raudonų linijų ir pranešti Putinui, kad jis žinotų, kur jas galima stumdyti, o kur negali“. Ji akcentavo praktinę paramą Ukrainai ginkluote ir kitomis priemonėmis.
Maksimalią karinę, finansinę pagalbą akcentavo ir Andrius Mazuronis, sakydamas, kad šioje vietoje būtina stiprinti ne tik JAV, bet ir Europos Sąjungos ryžtą.
Prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo Lietuvos indėlį telkiant Vakarų politinę valią tiek dėl karinės paramos Ukrainai, tiek dėl šios siekio tapti NATO, ES nare. Jis taip pat pabrėžė pirmenybę kuo skubesnei karinei Ukrainos paramai, sakydamas, kad „turėtumėme švęsti sprendimų įgyvendinimą“, nes tarp Vakarų sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo praeina pernelyg daug laiko.
„Konkrečiai (naikintuvai – BNS) F-16 geriausiu atveju pasieks Ukrainos teritoriją birželio mėnesį, nors jau kažkiek laiko geriame šampaną, kad padėsime Ukrainiečiams“, – kalbėjo jis.
Ignas Vėgėlė tvirtino, jog Ukrainai praradus suverenitetą, Lietuvos saugumas sumenktų. Kandidatas tvirtino pritariantis visai siūlomai paramai Ukrainai, išskyrus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono keltai idėjai Vakarams siųsti karius į Ukrainą.
Dainius Žalimas savo ruožtu tvirtino, kad Vakarai „tikrai gali“ siųsti karius į Ukrainą, o Vakarams vengiant patiems ginti Ukrainos oro erdvę, jie bent jau turėtų suteikti Kyjivo prašomas oro gynybos sistemas.
Santykiai su Rusija ir Baltarusija
Debatuose buvo klausiama ir kokių santykių Lietuva turi siekti su Rusija ir Baltarusija.
G. Nausėda tvirtino, kad nei su Ukrainą užpuolusia ir branduoliniu ginklu Vakarams grasinančia Rusija, nei su nuo jos visiškai priklausoma Baltarusija negalima puoselėti jokių santykių. Jis kalbėjo ne tik apie būtinybę realiai vertinti Rusijos grėsmes, bet ir apie poreikį didinti ekonominę, politinę, kultūrinę ir sporto srities izoliaciją.
„Mes turime aiškiai stovėti ir turėti pozicija: Ukraina yra užpulta, Ukrainos laisvė yra mūsų laisvė, mes turime telkti tarptautinę paramą Ukrainai pasiekti pergalę ir tai yra geriausias būdas netapti patiems izoliuotiems“, – sakė G. Nausėda.
D. Žalimas sakė neįsivaizduojantis bet kokių santykių su Rusija šiai nenutraukus karo Ukrainoje pagal šios scenarijų, taip pat nenuteisus už karo nusikaltimus atsakingų režimo lyderių, nesumokėjus reparacijų Kyjivui.
I. Šimonytė pritarė D. Žalimo argumentams, sakydama, kad santykių normalizavimas įmanomas tik Ukrainos pergalės atveju. Ji taip pat atrėmė kritiką dėl Lietuvos veiksmų dar iki 2022-ųjų karo Ukrainoje pradžios Baltarusijos atžvilgiu, sankcijų baltarusiškoms trąšoms, sakydama, kad kitokių sprendimų negalėjo būti stebint tūkstančius politinių kalinių. Premjerė akcentavo paramą Lietuvoje prisiglaudusiai Baltarusijos opozicijai.
I. Vėgėlė sutiko, kad Rusija yra grėsmė Lietuvai, tačiau, anot jo, santykiai su šia valstybe turi būti „labai pragmatiški“ siekiant išvengti karinių veiksmų. Nuo 2020-ųjų egzistuojančius Lietuvos santykius su Baltarusija jis vadino klaida, sakydamas, kad dėl, anot jo, neapdairių sprendimų prarasta „buferinė zona“, ir Lietuva „turi realiai Rusijos sieną nuo Vilniaus per 40 kilometrų“.
G. Jeglinskas tvirtino, kad nors Lietuvos tikslas būtų turėti dvi minėtas demokratiškas kaimynes, artimiausią dešimtmetį to tikėtis nereikėtų. Pasak jo, Rusija supranta tik jėgą, todėl NATO turi „demonstruoti nenuspėjamumą“ ir kaip esminį Lietuvos saugumo tikslą pabrėžė ryšių su Aljansu ir JAV stiprinimą.
A. Mazuronis taip pat sakė, kad įsivaizduoti politinių ar ekonominių santykių galimybę su Baltarusija ir Rusija būtų naivu „bet kokiam sveikai mąstančiam žmogui“, tačiau dėl Baltarusijos ragino turėti strategijas griuvus Minsko režimui ir priėjimą prie eilinių baltarusių.
A. Vaitkus sakė, kad Lietuva su Rusija ir Baltarusija turi siekti „normalių kaimyninių santykių, nesikišant į tų šalių vidaus reikalus, kategoriškai sakant, kad negalima kištis ir į Lietuvos vidaus reikalus“. Anot jo, Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos buvimas Vilniuje ir bendravimas su Lietuvos, Vakarų vadovais, yra kišimosi į Baltarusijos vidaus politiką pavyzdys ir kelia provokuoja Minską.
R. Žemaitaitis pripažino, kad Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka yra Vladimiro Putino „įkaitas“, atsakingą už tūkstančius politinių įkalinimų, bet kartu ragino atskirti Baltarusijos tautą nuo režimo.
Atvykėlių grėsmės, santykiai su Kinija
Kandidatai taip pat diskutavo dėl išaugusio migrantų skaičiaus keliamų grėsmių, migracijos politikos.
Daugelis jų pripažino kylančias grėsmes, įvedant tam tikras priemones kaip darbo kvotos, papildomus tikrinimus, kartu jie ragino atskirti politinius pabėgėlius iš Rusijos bei Baltarusijos, Ukrainos karo pabėgėlius ir darbo migrantus ar atvykusius anksčiau, būtinybę siekti migrantų integracijos, užkirsti kelią jų grįžinėjimui į tėvynę ir pan.
Diskutuota ir dėl Lietuvos santykių su Kinija – kandidatai kėlė klausimus dėl Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo ir Pekino reakcijos bei jos poveikio Lietuvai, daliai kandidatų raginant atšildyti santykius su šia didžiule pasauline ekonomika.
Antrieji kandidatų debatai numatyti gegužės 2-ąją, siekiantieji prezidento posto diskutuos apie gynybą. Debatų laidos taip pat numatytos gegužės 6 ir 8 dienomis.
Prezidento rinkimai vyks gegužės 12-ąją.
