Antradienį Niujorko (JAV) Aukščiausiajame Teisme krikščionių grupių koalicija, įskaitant katalikų ir anglikonų vienuolių, katalikų vyskupijų ir kitų tikėjimo tarnybų atstovus, gynė savo religinės laisvės teisę nedengti abortų savo sveikatos priežiūros planuose.
Niujorko valstijos apeliacinis teismas išklausė žodinius argumentus dėl ieškinio, kuriuo ginčijamas Niujorko finansinių paslaugų departamento potvarkis, galintis įpareigoti šias organizacijas padengti „mediciniškai būtinus” abortus. Nors įstatyme numatyta siaura religinė išimtis, griežti kriterijai, reikalingi norint gauti leidimą, gali užkirsti kelią daugeliui religinių organizacijų jį gauti.
Nors anksčiau Niujorko valstijos apeliacinis teismas palaikė reglamentą, Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas paprašė, kad teismas persvarstytų savo sprendimą, atsižvelgdamas į 2021 m. sukurtą naują religijos laisvės precedentą.
Religinėms grupėms atstovaujantis advokatas Noelis Francisco (Noelis Fransiskas) septynių teisėjų kolegijai sakė, kad reglamentas priverstų šias grupes pažeisti savo religinius įsitikinimus. Taip pat jis teigė, kad siaura religinė išimtis leidžia kai kurioms religinėms grupėms susilaikyti nuo abortų finansavimo, tačiau kitos grupės neatitinka reikalavimų, o tai iš esmės leidžia valstybei „pasirinkti religinius laimėtojus ir pralaimėtojus”.
Remiantis valstijos reglamentu, tikėjimo organizacijai išimtis gali būti taikoma tik tuo atveju, jei joje daugiausia dirba žmonės, kurie pritaria jos religinėms nuostatoms, ir ji daugiausia teikia paslaugas žmonėms, kurie pritaria toms religinėms nuostatoms. Iš tikrųjų, labdaringos religinės organizacijos, kurios teikia paslaugas žmonėms nepriklausomai nuo jų tikėjimo, negali pretenduoti į šią lengvatą.
Savo žodiniuose argumentuose N. Francisco teigė, kad įstatymas nėra visuotinai taikytinas, nes jis nėra vienodai taikomas visoms religinėms grupėms, o kai kurioms jų neleidžia pasinaudoti išimtimi remiantis siaurais kriterijais. Jis pažymėjo, kad pagal griežtas taisykles Šv. Kalkutos Motinos Teresės įsteigtos vienuolinės kongregacijos seserys pagal tokias taisykles net negalėtų pretenduoti į religinę išimtį.
„Pagal šį įstatymą valstybė turėtų diskrecijos teisę atsisakyti suteikti religinę darbdavio išimtį Kalkutos seserims, nes, kai paskutinį kartą tikrinau, jų vargšai žmonės nebuvo daugiausia katalikai, – teisėjams kalbėjo N. Francisco. – Tai tvarka, kuri iš esmės prieštarauja Aukščiausiojo Teismo precedentui.”
