Balandžio 1-ąją popiežius Pranciškus vadovavo antrosios Velykų dienos vidudienio maldai „Regina Caeli“, o trumpame mąstyme kvietė tikinčiuosius įsijausti į Evangelijos moterų „didelį džiaugsmą“ ir, kaip jos, juo dalintis. „Laba diena ir linksmų Velykų!“, – sveikino jis Šv. Petro aikštėje buvusius piligrimus.
Velykų aštuondienio pirmadienio skaitinys iš Evangelijos pagal Matą pasakoja, priminė Šventasis Tėvas, kaip moterys, palikusios tuščią kapą ir apimtos didelio džiaugsmo, bėga apie tai pranešti kitiems mokiniams (žr. Mt 28, 8). Šis džiaugsmas, kylantis iš susitikimo su Prisikėlusiuoju, yra nesutramdoma emocija, skatinanti jas pasakoti tai, ką matė.
Dalijimasis džiaugsmu, pažymėjo popiežius, yra nuostabi patirtis, kurios išmokstame nuo mažens: mokykloje gavęs gerą pažymį vaikas negali sulaukti, kada galės jį parodyti tėvams, džiaugsmu dalijasi pirmąją sportinę sėkmę pasiekęs jaunuolis arba šeima, kurioje gimė vaikas. Kiekvienas pabandykime prisiminti akimirką, kuri buvo tokia džiugi, kad net sunku ją išreikšti žodžiais, bet apie kurią norėjosi iš karto visiems papasakoti.
Jėzaus Prisikėlimas nėra tik nuostabi žinia ar laiminga istorijos pabaiga, bet kažkas, kas visiškai ir visiems laikams pakeičia mūsų gyvenimą.
Tokį džiaugsmą Velykų rytą patyrė moterys ir, galima sakyti, kai ką daugiau. Nes Jėzaus Prisikėlimas nėra tik nuostabi žinia ar laiminga istorijos pabaiga, bet kažkas, kas visiškai ir visiems laikams pakeičia mūsų gyvenimą. Tai gyvybės pergalė prieš mirtį, vilties pergalė prieš nusiminimą. Jėzus išsklaidė kapo tamsą ir gyvena amžinai: jis gali viską pripildyti šviesa. Su juo kiekviena diena tampa amžinosios kelionės dalimi, kiekvienas „šiandien“ gali viltis „rytojaus“, kiekviena pabaiga – naujos pradžios, kiekviena akimirka yra projektuojama už laiko ribų ir siekia amžinybės.
„Broliai, seserys, Prisikėlimo džiaugsmas nėra kažkas tolimo. Jis yra labai arti, jis yra mūsų, nes buvo mums dovanotas jau krikšto dieną“, – sakė Pranciškus.
Nuo tada ir mes, kaip Evangelijos moterys, galime sutikti Prisikėlusįjį, o jis, kaip ir joms, mums sako: „Nebijokite!“ (Mt 28, 10). Ir jei Jėzus, nuodėmės, baimės ir mirties nugalėtojas, mums sako nebijoti – išties nebijokime, nepasiduokime gyvenimui be vilties, neatsisakykime Velykų džiaugsmo. Priešingai, maitinkime Jėzaus, kuris yra gyvenimo variklis, džiaugsmą.
Kaip maitinti šį džiaugsmą? Taip, kaip moterys: susitikdami su Prisikėlusiuoju, kuris yra niekada neišsenkančio džiaugsmo šaltinis. Tad skubėkime ieškoti Jėzaus Eucharistijoje, jo atleidime, maldoje ir gyvoje artimo meilėje. Ir nepamirškime, kad Jėzaus džiaugsmas auga, kaip rodo moterys, ir kitu būdu: jį skelbiant ir liudijant. Nes kai džiaugsmu dalijamasi, jis auga.
Tegul Mergelė Marija, kuri per Velykas džiaugėsi savo Prisikėlusiu Sūnumi, padeda mums būti džiaugsmingais jo liudytojais, meldė popiežius ir pakvietė piligrimus sukalbėti „Regina Caeli“ maldą:
Dangaus Karaliene, džiūgauki, aleliuja, nes tas, kurį turėjai garbės nešioti, aleliuja, prisikėlė, kaip buvo sakęs, aleliuja! Melski už mus Dievą, aleliuja! Džiūgauk ir linksminkis, Mergele Marija, aleliuja! Nes Viešpats tikrai prisikėlė, aleliuja!
Galima priminti, kad šią maldą, pabrėžiančią Viešpaties prisikėlimą ir kviečiančią džiūgauti kartu su Mergele Marija, popiežius Pranciškus vidudienio susitikimuose kalbės iki Sekminių. Po to prasidės kitas liturginių metų laikas ir vėl bus kalbama „Viešpaties angelo“ malda, pabrėžianti Viešpaties įsikūnijimo slėpinį.
