Pastaruoju metu terminas „transhumanizmas” vis dažniau vartojamas, skatindamas diskusijas apie žmonijos ateitį ir naujų technologijų, skirtų žmogaus kūnui modifikuoti, etines pasekmes.
Neseniai duodamas interviu „ACI Prensa”, CNA naujienų partneriui ispanų kalba, argentiniečių filosofas Mariano Asla (Marijanas Asla), įgijęs daktaro laipsnį Navaros universitete, kritiškai analizavo šią prieštaringai vertinamą temą.
Asla aiškina, kad transhumanizmas yra mokslinis ir kultūrinis judėjimas, siūlantis „modifikuoti žmogaus biologiją sujungiant naujas technologijas”, pavyzdžiui, nanotechnologijas, biotechnologijas, kompiuterines technologijas ir kognityvinius mokslus. Šia konvergencija siekiama „sukurti naują rūšį”, kurioje ribos tarp biologinio ir dirbtinio „visiškai išsitrintų”. Pasak filosofo, siekiama, kad žmonės būtų „sveikesni, protingesni, empatiškesni ir ilgaamžiai”.
Ši žmogaus biologinių ribų peržengimo idėja nėra nauja. Ją dar 1957 m. sukūrė Julianas Huxley (Džulianas Hakslis), iškėlęs žmonijos evoliucijos į naują egzistavimo būdą galimybę.
Praktinis pavyzdys – sausio pabaigoje Elonui Muskui (Ilonui Maskui) priklausanti JAV neurotechnologijų bendrovė „Neuralink” implantavo smegenų lustą pirmajam žmogui, kuris netrukus galėjo judinti kompiuterio žymeklį tiesiog mintimis.
Kaip rašoma bendrovės interneto svetainėje, „Neuralink” misija – „sukurti bendrą smegenų sąsają, kad būtų galima atkurti autonomiją tiems, kurių medicininiai poreikiai šiandien nepatenkinami, ir atskleisti žmogaus potencialą rytoj”.
Vienas iš pagrindinių etinių iššūkių, kuriuos kelia transhumanizmas, pasak Aslos, yra jo poveikis visiems žmogaus gyvenimo aspektams, pradedant „reprodukcija ir gimimu bei baigiant socialine organizacija, įskaitant švietimą, emocinį gyvenimą, darbą ir senėjimą”.
Radikaliai modifikuojant žmogaus kūną, Asla pabrėžia, kad reikia atidžiai išanalizuoti ne tik galimą naudą, bet ir „sąnaudas, riziką ir galimus nenumatytus padarinius”.
„Pavyzdžiui, jei norint pailginti kai kurių žmonių gyvenimo trukmę, būtina eksperimentuoti su sveikais žmonėmis ir sukelti jiems nenuspėjamą riziką, tai būtų moraliai neleistina. Kitas dažnas moralinis prieštaravimas, reiškiamas šiems pasiūlymams, yra reali galimybė sukelti eksponentinį žmonių nelygybės didėjimą, sukuriant elitines socialines klases (patobulintas) ir pažeidžiamas bei rizikos klases (natūralias)”, – perspėjo jis.
Galiausiai Asla paminėjo popiežiaus Pranciškaus raginimą įžvelgti transhumanistinius pasiūlymus iš etinės perspektyvos.
„Popiežius Pranciškus, kaip ir ankstesni pontifikai, parodė nuoširdų susidomėjimą mūsų laikmečio iššūkiais. Tikiu, kad dialoge su kitais balsais ir laikydamasis pastoracinės nuostatos žvelgti į periferijas, jis kviečia mus visus atgaivinti krikščioniškąją žinią, ieškoti naujų formų ir iniciatyvų”, – sakė filosofas.
Aslos nuomone, šis krikščioniškojo tikėjimo ir transhumanistinių pasakojimų dialogas gali praturtinti vienas kitą, tačiau „tai nereiškia, kad reikia atsisakyti tiesos (kuri mums nepriklauso, bet yra mums apreikšta kaip dovana), o veikiau išlaikyti nuoširdų atvirumą viskam, kas gražu ir gera, ką mums gali pasiūlyti pasaulis”.
„Trumpai tariant, Kristaus žinia yra giliai dieviška ir žmogiška žinia, kuri niekada nepasens bei taip pat turėtų nušviesti dialogą su transhumanistiniais pasakojimais”, – užbaigė jis.
