Naujas tyrimas parodė, kad tikėjimą praktikuojantys žmonės savo gyvenime patiria daugiau džiaugsmo nei tie, kurie gyvena be religinių įsitikinimų.
Žinomas autorius ir socialinių mokslų atstovas Arthuras Brooksas pasidalijo savo išvadomis ir asmenine patirtimi šioje srityje, pabrėždamas tikėjimo svarbą siekiant didesnės laimės.
Dažnai manoma, kad laimė yra subjektyvi būsena, tačiau, pasak žinomo autoriaus Arthuro Brookso, ji pasiekiama kiekvienam, ypač turintiems religinių įsitikinimų. Interviu A. Brooksas atskleidžia, kad tikėjimas yra esminis elementas ieškant ir suprantant laimę šiuolaikiniame nuolat besikeičiančiame pasaulyje.
Brooksas, kuris neslepia savo religinių įsitikinimų, pabrėžia, kad ryšys su Dievu svarbus ne tik asmeniniam tobulėjimui, bet yra laimės supratimo pagrindas. Jis dalijasi mintimis, kad laimės mokslas atskleidžia natūralius žmogaus polinkius ir siūlo principus, kaip pagerinti savo gyvenimą, ir pažymi, kad studijuojant šią temą labai pagerėjo jo asmeninis ir dvasinis tobulėjimas.
“Sėkmingas gyvenimas prasideda ir baigiasi keturiais pagrindiniais ramsčiais: tikėjimu, šeima, draugais ir darbu”, – sako Brooksas, pabrėždamas, kad stiprūs šeimos ir draugystės ryšiai yra neatsiejami nuo laimingo gyvenimo. Jis taip pat pažymi, kad svarbiausia laimės pojūčiui yra rasti aistrą ir pašaukimą darbe, kuris naudingas visuomenei ir už jį atlyginama.
Sėkmingas gyvenimas prasideda ir baigiasi keturiais pagrindiniais ramsčiais: tikėjimu, šeima, draugais ir darbu.
Brooksas atvirai pasakoja apie savo dvasinę kelionę, o krikščioniškąjį tikėjimą įvardija kaip svarbiausią savo gyvenimo dalį. Jis kasdien su žmona dalyvauja mišiose ir meldžiasi, o tikėjimo principais vadovaujasi bendraudamas su šeima, draugais, kolegomis ir nepažįstamais žmonėmis.
Tyrimai patvirtina, kad religingi žmonės patiria mažiau nerimo, rečiau serga depresija, yra labiau patenkinti gyvenimu, turi didesnę gyvenimo prasmę, labiau save vertina ir geriau susidoroja su neigiamais gyvenimo įvykiais.
Taip pat pastebima, kad reguliarus religinių apeigų atlikimas ir priklausymas bažnytinei bendruomenei stiprina šeimos ir bendruomenės ryšius, o religingose šeimose augantys vaikai pasižymi geresniais psichikos sveikatos rodikliais.
Šiame tyrime ne tik pabrėžiama tikėjimo svarba siekiant laimės, bet ir raginama labiau suprasti ir praktikuoti religinius įsitikinimus kasdieniame gyvenime.
