Garsioji sociologinių tyrimų įmonė „Pew Research” kovo 14 d. pristatė naujos apklausos rezultatus. Ji atlikta vasario mėn. ir ja buvo siekiama išsiaiškinti amerikiečių požiūrį į religijos įtaką JAV visuomenei.
„Matome ženklų, kad didėja atotrūkis tarp žmonių religinių įsitikinimų ir jų suvokimo apie platesnę kultūrą”, – interviu „Religion News Service” sakė „Pew Research Center” tyrimų direktoriaus pavaduotojas Gregas Smithas.
Jis atkreipė dėmesį į tokias išvadas: 80 proc. suaugusių JAV gyventojų teigia, kad religijos vaidmuo Amerikos gyvenime mažėja, o tai yra didžiausias rodiklis, koks kada nors buvo nustatytas per „Pew Research” apklausas. 49 proc. suaugusių JAV gyventojų teigia, kad religijos įtakos praradimas yra blogas dalykas.
Be to, jis pažymėjo, kad 48 proc. suaugusiųjų JAV gyventojų teigia, kad jų religiniai įsitikinimai „labai stipriai” arba „šiek tiek” prieštarauja pagrindinei Amerikos kultūrai, o tai yra daugiau nei 42 proc. 2020 m. Taip pat padaugėjo amerikiečių, kurie dėl savo religinių įsitikinimų laiko save mažumos grupe, skaičius – nuo 24 proc. 2020 m. iki 29 proc. šiais metais.
Amerikiečių, laikančių save religine mažuma, skaičiaus šuolis, nors ir nedidelis, pasireiškė keliose tikėjimo grupėse: baltųjų evangelinių protestantų padaugėjo nuo 32 proc. iki 37 proc., baltųjų neevangelinių protestantų – nuo 11 proc. iki 16 proc., baltųjų katalikų – nuo 13 proc. iki 23 proc., ispanakalbių katalikų – nuo 17 proc. iki 26 proc., o žydų tautybės amerikiečių – nuo 78 proc. iki 83 proc. Su religija nesusijusių amerikiečių, kurie laiko save mažuma dėl savo religinių įsitikinimų, taip pat padaugėjo nuo 21 proc. iki 25 proc..
Padaugėjo amerikiečių, kurie dėl savo religinių įsitikinimų laiko save mažumos grupe.
„Matome, kad didėja amerikiečių, laikančių save mažuma dėl savo religinių įsitikinimų, dalis”, – sakė Smitas.
Tyrėjai taip pat klausė respondentų apie religijos ir politikos susiliejimą ir atskleidė įvairių nuomonių spektrą. Dauguma (55 proc.) teigė, kad JAV vyriausybė turėtų užtikrinti Bažnyčios ir valstybės atskyrimą, 16 proc. teigė, kad vyriausybė turėtų nustoti užtikrinti Bažnyčios ir valstybės atskyrimą, dar 28 proc. teigė, kad neturėtų užtikrinti Bažnyčios ir valstybės atskyrimo arba neturėjo nuomonės.
Tuo tarpu tik 13 proc. respondentų teigė, kad JAV vyriausybė turėtų paskelbti krikščionybę oficialia šalies religija, o 39 proc. manė, kad JAV neturėtų skelbti krikščionybės valstybine religija ar propaguoti krikščioniškų moralinių vertybių. Dauguma (44 proc.) pritarė trečiajam variantui: JAV neturėtų skelbti krikščionybės oficialiu tikėjimu, tačiau vis tiek propaguoti krikščioniškas vertybes.
Paklausti, ar Biblija turėtų daryti įtaką JAV įstatymams, respondentai pasiskirstė po lygiai: 49 proc. respondentų teigė, kad Biblija turėtų daryti „didelę” arba “tam tikrą” įtaką, o 51 proc. teigė, kad ji turėtų „nedidelę” arba „jokios įtakos”.
Tačiau viskas atrodo kitaip, kai „Pew Research” pateikė papildomą klausimą tiems, kurie pritarė Biblija pagrįstai teisinei struktūrai: jei kiltų konfliktas tarp Biblijos ir žmonių valios, kas turėtų būti viršesnis?
Ne visai du trečdaliai šios grupės (arba 28 proc. visų amerikiečių) atsakė, kad Biblija, tačiau daugiau nei trečdalis šios grupės (arba 19 proc. visų JAV gyventojų) teigė, kad turėtų nugalėti žmonių valia.
