Prezidento Gitano Nausėdos antrąjį metinį pranešimą Laikmetis.lt paprašė įvertinti politologų dr. Vincento Vobolevičiaus ir Dovilo Petkaus.
„Prezidentas pabrėžė, jog ypač nukentėjo mūsų švietimo sistema ir mūsų vaikai, cituoju: „nuotolinis mokymas tai uždarymas vienutėje“. Vaikų socialinis gyvenimas ir jų išsilavinimas yra tylioji pandemijos žalos pusė.
Per pandemija taip pat labai nukentėjo ir neįgalieji, kurie palikti visiškai izoliacijai, jaučiasi atstumti. Kaip pabrėžė Prezidentas požiūris į neįgaliuosius, jų integravimą į visuomenę yra lakmuso popierėlis, kuris leidžia nuspręsti civilizuotoje šalyje gyvename ar visgi – ne.
Taip pat bene didžiausia pandemijos metu daryta klaida Prezidentas įvardijo kultūros įstaigų uždarymą,“ – vardino pranešimo akcentus D. Petkus.
Pasak V. Vobolevičiaus Prezidento metiniame pranešime, be pandemijos tematikos, skambėjo nuo jo kadencijos pradžios girdimos temos: šeima, solidarumas, gerovės valstybė, gera valdysena, geri santykiai su kaimynais, ypač Lenkija, parama laisvės siekiui Rytuose.
„Toks temų tęstinumas yra suprantamas: metinis pranešimas leidžia valstybės vadovui politinėje darbotvarkėje įtvirtinti kertinius savo politinės vizijos aspektus, o šie koreliuoja su prezidentinės rinkimų kampanijos pažadais. Be darbotvarkės įtvirtinimo, metinis pranešimas leidžia Prezidentui pranešti ką jam pavyko nuveikti, siekiant įtvirtinti savo politinę viziją.
Tai G. Nausėda šiandien darė kelis kartus: kalbėdamas apie savo nuopelnus derantis ES Vadovų taryboje (taip atsakydamas valdantiesiems, kurie siūlo į VT deleguoti premjerę), NDP didinimą, Sveikatos ekspertų tarybą, vienkartines išmokas šeimoms pandemijos metu, eilės neskaidrių įstatymų vetavimą,“ – svarstė V. Vobolevičius.
„Prezidentas nesitraukia nuo 2019 metų termino „Gerovės valstybė“, bet akcentuoja, kad pastaraisiais metais pandemija sudarė sąlygas turtingiausiems dar labiau lobti ir politikai tos problemos neišsprendė, dėl socialinės atskirties auga ir mūsų susvetimėjimas, taip pat reikia pabrėžti, kad šis laikas parodė, kas yra atsakingas verslas, kai vieni vos išgyveno, o kiti pirko prabangius sportinius automobilius už valstybės paramą,“ – atkreipė dėmesį D. Petkus.
Abu kalbinti pašnekovai pabrėžė G. Nausėdos raginimus praplėsti piliečių galias. D. Petkus pastebėjo Prezidento siekį, kad visuomenės sugyvenimo įstatymai turėtų būti sprendžiami referendumais, be to, jis apskritai kritikavo valdančiųjų norą siaurinti referendumų galimybes ir pabrėžė, jog mums reikėtų jų daugiau.
„Šiemet į akis ypač krito Prezidento parama piliečių teisei dalyvauti valstybės valdyme referendumo keliu. Kartu su kritika politikams, bijantiems kitaip galvojančių žmonių balso, ir pažadu neleisti tos pačios lyties bendro gyvenimo reguliavimui „išplauti” Konstitucijos 38 straipsnio, Prezidento pareiškimas rodo, kad nepaisant panašumo į valdančiuosius daugeliu technokratinių aspektų (paskiepyti iki 70 proc. gyventojų, diegti išmaniąsias technologijas mokyklose, ir kt.) Prezidento politinė vizija fundamentaliai skiriasi nuo TS – LP – LRLS linijos. Toks takoskyros išryškinimas tarp dviejų dešiniųjų galios centrų (valdančiųjų ir Prezidento) pranašauja įtemptus, bet įdomius politinius metus,“ – mano V. Vobolevičius.
Konstitucija skiria ypatingą Prezidento vaidmenį užsienio politikoje ir kašto apsaugoje. D. Petkus pastebėjo, kad pranešime buvo išskirtas galimas JAV pajėgų dislokavimas Lietuvoje. „Tai gana unikalu, kadangi anksčiau buvo pabrėžiamas NATO pajėgų dislokavimas, dabar turim nuolatines Vokietijos pajėgas Lietuvoje, tačiau Prezidentas labai konkrečiai įvardino JAV karinį dalyvavimą mūsų šalies gynimo strategijoje. Taip pat pabrėžta, jog Lietuva daugiausiai turi remtis Lenkijos ir Baltijos šalių bendryste bei toliau kryptingai veikti kaip Rytų partnerystės lyderiams, nes šiuo klausimu, anot prezidento, mes esame įdomus ir kitoms Europos šalims, kadangi geriausiai pažįstame tokias šalis kaip Ukraina arba Gruzija,“ – teigė politologas.
Jis pažymėjo, kad iškart pasigirdo valdančiųjų ir jiems palankių politologų reakcijų, esą Prezidentas kalba populistiškai, pernelyg save stato į Tautos atstovo vaidmenį, lyg Seimas neatstovautų žmonių. „Tačiau tokia kritika metiniam pranešimui atrodo mažų mažiausiai keistai, nes situacija šiandien būtent tokia, kad kaip parodė Prezidento inicijuotos apklausos, valdančiųjų užmojai su Tautos nuomone prasilenkia absoliučiai, šiandien išties galime konstatuoti, kad valdantieji daugumos nuomonės tikrai neatstovauja, tad G. Nausėdos pozicija yra logiška ir teisinga,“ – įsitikinęs D. Petkus.
V. Vobolevičius priminė, kad metinis pranešimas Prezidentui suteikia galimybę kritikuoti arba girti politikus – priklausomai nuo jų indėlio į valstybės vadovo vizijos įgyvendinimą. „Šis aspektas labai domina apžvalgininkus, nes jis galimai atspindi politinių jėgų konsteliacijos pokyčius artimiausiais metais. Suprantama, kad valdantieji sulaukia daugiau dėmesio – taigi ir kritikos – pranešimų metu. Todėl neverta skaičiuoti ir lyginti kritinių Prezidento pastabų tekusių pozicijai ir opozicijai skaičiaus (nors pastarajai šiemet kliuvo žymiai mažiau). Svarbesnis yra kritikos turinys ir kontekstas,“ – mano politologas.
