Turkija yra pasirengusi surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas, penktadienį po Stambule vykusių derybų su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu pareiškė turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas).
NATO narė Turkija per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą stengiasi palaikyti gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, o R. T. Erdoganas save pozicionuoja kaip svarbų tarpininką ir galimą taikdarį.
R. T. Erdogano pasiūlymas pateiktas tuo metu, kai Ukraina patiria vis didesnį spaudimą fronto linijoje, kur jos pajėgos pastaraisiais mėnesiais užleidžia pozicijas Maskvai, Vakarų sąjungininkėms stabdant pagalbos teikimą Kyjivui.
„Esame pasirengę surengti taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvautų ir Rusija“, – sakė R. T. Erdoganas per Stambule surengtą bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.
„Nors ir toliau solidarizuojamės su Ukraina, tęsime savo darbą, kad karas būtų užbaigtas teisinga taika, grindžiama derybomis“, – pažymėjo jis.
V. Zelenskis atmetė idėją vesti tiesiogines derybas su Rusija, tvirtindamas, kad Ukraina ir Vakarų lyderiai turi nustatyti savo sąlygas taikai.
Jis pažymėjo, kad netrukus Šveicarijoje įvyks taikos deryboms skirtas aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame Kyjivas iškels savo taikos formulę, tačiau atmetė Rusijos dalyvavimo galimybę.
„Nesuprantame, kaip galime kviesti žmones, kurie viską blokuoja, naikina ir žudo. Mes norime rezultatų“, – sakė V. Zelenskis.
Derybas su R. T. Erdoganu jis pavadino produktyviomis ir padėkojo Turkijai už jos tarpininkavimo pastangas dėl Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra ir apsikeitimo kaliniais.
Ankara 2022-ųjų liepą padėjo abiem pusėms pasirašyti dabar jau nebegaliojantį susitarimą, kuriuo siekta užtikrinti saugų ukrainietiškų grūdų gabenimą per Juodąją jūrą.
„Mes nesame praradę vilties“
Turkijos vadovas sakė, kad su V. Zelenskiu aptarė uostų saugumo, laivybos Juodojoje jūroje saugumo, apsikeitimo belaisviais ir aprūpinimo maistu klausimus ir kad jų nuomonės sutampa.
„Mes nesame praradę vilties, – sakė jis. – Manome, kad Turkija savo pozicija gali suteikti tam tikrų galimybių.“
Ukrainos lyderis pridūrė, kad Turkija „imasi šių žingsnių, nes matome teigiamą požiūrį ir tikimės, kad jie duos rezultatų“.
Pirmosiomis karo savaitėmis Turkija surengė nesėkmingas Kyjivo ir Maskvos derybas dėl paliaubų ir nori jas atnaujinti.
Strateginė jos padėtis prie Juodosios jūros ir Bosforo sąsiaurio kontrolė suteikia šaliai išskirtinį karinį, politinį ir ekonominį vaidmenį konflikte.
2022-ųjų liepą Ankara su Jungtinėmis Tautomis tarpininkavo sudarant sandorį dėl ukrainietiškų grūdų gabenimo Juodąja jūra – svarbiausią iki šiol Kyjivo ir Maskvos pasiektą diplomatinį susitarimą.
Po metų Maskva pasitraukė iš šios iniciatyvos, leidusios saugiai gabenti Ukrainos žemės ūkio produkciją per užminuotą Juodąją jūrą, skųsdamasi, kad sąlygos esą buvo nesąžiningos.
Nuo to laiko Kyjivas pradėjo krovinius gabenti alternatyviu eksporto maršrutu, besidriekiančiu palei pakrantę. Turkija atkakliai siekia susitarimo, kuris užtikrintų, kad krovininiai laivai vėl galėtų saugiai plaukioti šiuose vandenyse.
Rusijos ir Turkijos santykiai
Turkijos sąjungininkai Vakaruose ne kartą reiškė susirūpinimą dėl glaudžių Ankaros santykių su Maskva.
Ankara, priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių, yra atidžiai prižiūrima dėl savo vaidmens padedant Rusijai apeiti Vakarų taikomus prekybos apribojimus.
Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas kelioms Turkijos bendrovėms už tai, kad jos padėjo Maskvai įsigyti prekių, kurias galėtų naudoti Kremliaus ginkluotosios pajėgos.
V. Zelenskio ir R. T. Erdogano susitikimas įvyko praėjus savaitei po to, kai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Antalijoje vykusiame diplomatiniame forume susitiko su H. Fidanu.
Praėjusį mėnesį Turkijoje turėjo apsilankyti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tačiau Maskva kelionę atidėjo, pranešė turkų ir rusų žiniasklaida, remdamasi diplomatiniais šaltiniais. Kremlius nurodė, kad siekia parinkti naują vizito datą.
Rusija ir Ukraina penktadienį apkaltino viena kitą, kad per dronų smūgius žudomi civiliai gyventojai.
Per Ukrainos bepiločio orlaivio ataką Rusijos pasienio regione Belgorode žuvo du žmonės, pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje per Rusijos drono ataką Vovčansko mieste žuvo vyras ir moteris, pranešė regiono vadovas Olehas Synehubovas.
