Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono Paryžiuje surengtoje konferencijoje dėl Ukrainos buvo kalbama apie tai, kaip Prancūzija siekia savo interesų.
Klausimas dėl karių siuntimo į Ukrainą kariniams analitikams nėra naujas, tačiau tai tikriausiai buvo pirmas toks politinis ir atviras svarbaus valstybės vadovo pasisakymas šia tema.
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico sustiprino E. Macrono žinią, paskelbdamas griežtą nepritarimą bet kokiai karių siuntimo į Ukrainą idėjai. Žinia, kad apie tai apskritai diskutuojama, labai nustebino viešąją nuomonę ir didžiąją dalį žiniasklaidos.
Galiausiai viskas, kas iš tikrųjų buvo pasiūlyta, – kad prancūzai pasirengę suteikti savo branduolinio skėčio apsaugą Europos sąjungininkams, o visos kalbos apie karinių pajėgų dislokavimą nesulaukė didelio palaikymo. Taigi, kodėl apie tai apskritai buvo užsiminta?
viskas, kas iš tikrųjų buvo pasiūlyta, – kad prancūzai pasirengę suteikti savo branduolinio skėčio apsaugą Europos sąjungininkams.
Iš Prancūzijos pusės sklido kalbos, kad E. Macronas norėjo sukurti “strateginio dviprasmiškumo” įspūdį: Rusijos pusė nėra tikra dėl tikrųjų Europos sostinių ketinimų, susijusių su karu Ukrainoje. Tačiau ciniškesni stebėtojai mano, kad E. Macronas iš tikrųjų siekė padidinti Prancūzijos prezidento prestižą.
E. Macrono žinia Berlyne nesulaukė didelio atgarsio. Vokiečiai ne tik visiškai su ja nesutinka, bet ir mano, kad Paryžiui trūksta karinio ir politinio patikimumo teikti tokius pasiūlymus. Vidurio europiečiai savo ruožtu manė, kad Prancūzija žaidžia jų saugumo interesais ir tik sukūrė strateginę dviprasmybę ne Rusijai, o savo sąjungininkams.
