Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) antradienį paragino Ukrainos sąjungininkus nebūti bailiais remiant šią šalį, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją.
Atrodo, kad E. Macronas savo komentarais dar kartą patvirtino prieštaringai vertinamas praėjusios savaitės pastabas, kuriomis jis neatmetė galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą ir kurios sukėlė šoką visoje Europoje.
„Europai neabejotinai artėja momentas, kai reikės nebūti bailiais, – sakė jis viešėdamas Čekijoje, jos vyriausybei įgyvendinant planą pirkti ginklų Ukrainai už Europos ribų.
„Karas grįžo į mūsų žemę, jėgos, kurios atsisako sustoti, kasdien didina grėsmę“, – sakė jis prancūzų bendruomenės nariams savo vieną dieną truksiančios kelionės pradžioje.
„Turėsime atliepti istoriją ir drąsą, kurios ji reikalauja“, – teigė jis.
Dauguma E. Macrono sąjungininkių Europoje pareiškė, kad po vasario 26 dieną E. Macrono išsakytų komentarų nesiųs karių į Ukrainą, o Prancūzijos pareigūnai taip pat tvirtino, kad bet kokios tokios pajėgos galėtų būti siunčiamos ne kovoti su Rusijos pajėgomis, o paremti tokias operacijas kaip išminavimas.
Dauguma E. Macrono sąjungininkių Europoje pareiškė, kad po vasario 26 dieną E. Macrono išsakytų komentarų nesiųs karių į Ukrainą
Antradienį E. Macronas taip pat turi susitikti su Čekijos prezidentu Petru Pavelu bei ministru pirmininku Petru Fiala ir kalbėti branduolinės energetikos forume.
Praėjusį mėnesį Miunchene vykusioje saugumo konferencijoje P. Pavelas teigė, kad Čekija – ES ir NATO narė, kurioje gyvena 10,8 mln. žmonių – gali surinkti nemažai Ukrainai skirtos ginkluotės už žemyno ribų.
Jis sakė, kad bendradarbiaudami su Kanada ir Danija čekai rado 500 tūkst. 155 mm šaudmenų ir 300 tūkst. 122 mm šaudmenų, „kuriuos galėtume pristatyti per kelias savaites“, jei atsiras lėšų.
Laikraštis „The Financial Times“ rašė, kad Praha siekia sukaupti 1,5 mlrd. dolerių (1,38 mlrd. eurų), kad galėtų sumokėti už amuniciją Ukrainai, kuri jau dvejus metus kovoja su Rusijos invazija.
Praėjusią savaitę Paryžiuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje P. Fiala teigė, kad prie šios iniciatyvos pasirengusios prisijungti apie 15 valstybių, įskaitant Prancūziją.
E. Macronas sakė, kad jo šalis dalyvaus šioje iniciatyvoje, tačiau neatskleidė jokios informacijos apie tai, kiek ji prisidės.
Savo ruožtu Nyderlandai jau pažadėjo skirti 100 mln. eurų.
Įsipareigojimas?
Dabar Praha tikisi, kad Prancūzijos lyderis antradienį vyksiančiose derybose pateiks konkretų įsipareigojimą.
Vienas prancūzų patarėjas sakė, kad vizitas Prahoje bus proga „aptarti šią iniciatyvą“ ir parengti tolesnes specifikacijas.
Tai būtų tam tikras postūmis, nes iki šiol Paryžius buvo linkęs gynybos išlaidas nukreipti į savo šalies pramonę ir pirmenybę teikė ginklų gamybai Europos teritorijoje už ES lėšas.
Praėjusią savaitę E. Macronas taip pat sukėlė diskusijų, kai pasiūlė, kad Vakarai galėtų siųsti karius į Ukrainą, o Prancūzijos sąjungininkai šią idėją iš esmės atmetė.
Vėliau Prancūzijos vyriausybė pareiškė, kad šis pasiūlymas nesusijęs su kovinėmis pajėgomis.
Antradienį E. Macronas Čekijos sostinėje dar turėtų kalbėti branduolinės energetikos forume, kuriame dalyvauja kelios Prancūzijos energetikos bendrovės.
Tarp jų – energetikos milžinė EDF, branduolinio kuro platintoja „Orano“ ir branduolinių reaktorių gamintoja „Framatome“.
EDF yra viena iš dviejų dalyvių daugiamilijardiniame Čekijos konkurse statyti iki keturių naujų blokų dviejose jos atominėse elektrinėse kartu su Pietų Korėjos KHNP.
E. Macronas į Prahą atvyko po to, kai praėjusių metų gruodį per Čekijos prezidento vizitą Paryžiuje jį pakvietė P. Pavelas.
Tą vizitą aptemdė kruvinos šaudynės Prahoje, kai Prahos Karolio universiteto studentas nužudė 14 žmonių, o paskui ir save.
Antradienį E. Macronas, kuris tada netruko pareikšti užuojautą savo svečiui P. Pavelui, padės gėlių šaudynių vietoje.
