Penktadienio, kovo 1-osios, rytą popiežius susitiko su tarptautinio suvažiavimo apie vyro ir moters, kaip Dievo atvaizdo, pašaukimą Bažnyčioje, visuomenėje ir pasaulyje dalyviais. Pranciškaus kalbą per susitikimą, vykusį Sinodo salėje, perskaitė vienas Romos kurijos dvasininkas, tačiau dar prieš tai popiežius trumpai pasidalijo mintimis apie genderizmo ideologijos keliamą pavojų.
Nūdieną pats bjauriausias pavojus yra skirtingumus šalinanti genderizmo ideologija, patikino Pranciškus – ji šalina skirtingumus ir viską sulygina. Šalinti skirtingumus reiškia išbraukti žmoniškumą. Gi tarp vyro ir moters yra sveika įtampa. Popiežius užsiminė skaitęs įdomų romaną apie tai – „The Lord of the World“ – ir ekspromtu kalboje pasiūlė suvažiavimo dalyviams perskaityti pranašiškas autoriaus mintis apie užmojį pašalinti skirtingumus.
Bendradarbio perskaitytoje savo kalboje popiežius priminė, kad vyras ir moteris yra Dievo sukurti ir kad juose glūdi amžinybės ir laimės troškimas, kurį pats Dievas sužadino jų širdyse, ir kad jie yra pašaukti savo troškimą įgyvendinti specifiniu pašaukimu. Anot popiežiaus, mumyse glūdi sveika vidinė įtampa, kurios niekuomet neturėtume užgožti, nes esame pašaukti būti laimingais, esame pašaukti į gyvenimo pilnatvę ir į kažką didingo, ką Dievas mums skyrė.
Kiekvieno iš mūsų gyvenimas, neatmetant nė vieno, ir mūsų buvimas pasaulyje yra ne atsitiktinumas; esame meilės plano dalis ir esame kviečiami išeiti iš savo ribotumo, kad įgyvendintume meilės planą sau ir kitiems. Tai nėra uždavinys iš išorės, o mūsų prigimties matmuo, mūsų buvimas vyru ir moterimi pagal Dievo atvaizdą. Mums pavesta ne tik misija – kiekviena ir kiekvienas iš mūsų esame misija! Kiekviena pakrikštytoji ir kiekvienas pakrikštytasis yra misija. Kas myli, tas leidžiasi į kelią, yra raginamas išeiti, yra traukiamas ir traukia, dovanoja save kitam ir užmezga gyvybę teikiančius santykius. Nė vienas nėra nenaudingas ar nesvarbus Dievo meilei.
Popiežius, pasidalijęs kardinolo ir palaimintojo Johno Newmano įžvalgomis, patikino suvažiavimo dalyvius, kad jų dedamos pastangos dalytis mintimis apie nūdieną iškylančius iššūkius, antropologinę krizę, žmogiško ir krikščioniško pašaukimo ugdymo svarbą yra reikalingos ir naudingos. Pasak popiežiaus, svarbu, jog tarp skirtingų pašaukimų vyktų mainai, kad darbai, kylantys iš visuomenės ir Bažnyčios gerovei tarnaujančių pasauliečių gyvenimo, kartu su įšventintųjų ir pašvęstųjų tarnystės dovana, galėtų prisidėti prie vilties kūrimo pasaulyje, virš kurio tvyro sunki mirties patirtis.
Vatikano prelatui perskaičius popiežiaus kalbos tekstą, popiežius dar kartą kreipėsi į susirinkusiuosius pažymėdamas, kad Šventoji Dvasia prašo mūsų labai svarbaus dalyko: ištikimybės. Būna, kad dėl ištikimybės turime rizikuoti. Muziejinė ištikimybė nėra ištikimybė, pridūrė Pranciškus. Turime žengti pirmyn su drąsa, rizikuoti ieškodami Dievo valios ir ją atpažinti.
