Popiežiškosios teologijos akademijos prezidentas vyskupas Antonio Staglianò (Antonijus Staliano), praėjus kelioms dienoms po dalyvavimo Italijos Didžiojo Oriento ložės organizuotame renginyje Milane, pakartojo, kad katalikybė ir priklausymas masonams yra nesuderinami dalykai.
„Vatican News” jis sakė, kad „masonerija yra erezija, iš esmės susijusi su arijonų erezija”, nes būtent Arijus „įsivaizdavo, kad Jėzus buvo didysis visatos architektas” – kaip masonai vadina Dievą – „neigdamas Kristaus dieviškumą”.
Ši „visatos architekto” idėja nesuderinama su katalikų tikėjimu, nes „ji yra žmogiškojo proto, bandančio įsivaizduoti dievą, vaisius, o katalikų Dievas yra paties Dievo apreiškimo Jėzuje Kristuje vaisius!”
„Iš esmės, – tęsė prelatas, – katalikų tikėjimas yra rezultatas istorinio įvykio, per kurį Dievas tapo kūnu, priartėjo prie žmonių, kalbėjo visiems žmonėms ir paskyrė juos išganymui”.
Aiškindamas visišką nesuderinamumą tarp buvimo kataliku ir masonu, A. Staglianò pabrėžė, kad „masonerijoje kuriami slaptų jėgų sąmokslai, prieštaraujantys krikščioniškiems veiksmams”.
„Trumpai tariant, – pridūrė jis, – kai kalbame apie nesuderinamumą, turime omenyje gilius prieštaravimus”.
A. Staglianò pabrėžė, kad „masonerijoje kuriami slaptų jėgų sąmokslai, prieštaraujantys krikščioniškiems veiksmams”.
A. Staglianò atkreipė dėmesį į kai kuriuos akivaizdžiausius masonų ir katalikų doktrinų skirtumus. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie brolybės sampratą, Popiežiškosios teologijos akademijos prezidentas teigė, kad „mūsų brolybė yra įsteigta Dievo meilės Jėzuje sakramento pagrindu; ji remiasi Eucharistija, o ne tik bendra brolybės idėja”.
Italijos vyskupas pabrėžė, kad krikščioniškoji meilė „neturi nieko bendra su masoniška filantropija”, nes „ji remiasi istoriniu įvykiu Dievo, kuris mirė ir prisikėlė už mus ir prašo savo vaikų būti ne tik filantropais, bet, pagaliau, būti nukryžiuotais dėl meilės”.
Be to, masonerija ir katalikybė skiriasi dėl paslapties sąvokos. Masonų mokymas yra persmelktas ezoterika (tokia, į kurią įleidžiami tik pašvęstieji), o katalikų doktrinoje paslaptis, „per amžius slėpta, nenustoja būti paslaptimi, bet veikiau nustoja būti slepiama, nes per amžius saugota paslaptis buvo atskleista”, – aiškino A. Staglianò.
