Žymus JAV krikščionybės tyrėjas tvirtina, kad iki 2024 m. prezidento rinkimų likus mažiau nei metams Jungtinėms Valstijoms reikia „dvasinio pabudimo”, kad būtų išspręsta problema, susijusi su nuolatiniu susiskaldymu ir poliarizacija, kuri tapo Amerikos politikos bruožu.
Arizonos krikščioniškojo universiteto Kultūros tyrimų centras paskelbė penktąją metinę Amerikos pasaulėžiūros peržiūrą. Remiantis sausio mėn. atliktais 2 000 suaugusių JAV gyventojų interviu, apklausoje buvo nagrinėjamas 14 skirtingų pasaulėžiūrų paplitimas tarp šalies gyventojų.
Tyrimo metu nustatyta, kad Amerikos visuomenėje vyraujanti pasaulėžiūra yra sinkretizmas, apibrėžiama kaip „skirtingų ideologijų, įsitikinimų, elgsenos ir principų, gautų iš įvairių konkuruojančių pasaulėžiūrų, sujungimas į individualų mišinį”. Devyniasdešimt du procentai apklaustųjų jam pritaria.
Antros pagal paplitimą pasaulėžiūros – biblinio teizmo – laikosi 4 proc. suaugusių JAV gyventojų.
Kultūros tyrimų centras biblinį teizmą, dar vadinamą „bibline pasaulėžiūra”, apibrėžia kaip „tikrovės patyrimo, aiškinimo ir reagavimo į ją būdą, atsižvelgiant į biblines perspektyvas”.
Kultūros tyrimų centras vertina, kaip laikomasi biblinės pasaulėžiūros, remdamasis atsakymais į apklausos klausimus apie Bibliją, tiesą ir moralę, tikėjimo praktiką, šeimą ir gyvybės vertę, Dievą, kūriniją ir istoriją, žmogaus charakterį ir prigimtį, gyvenimo būdą, elgesį ir santykius, tikslą ir pašaukimą, taip pat nuodėmę, išganymą ir santykį su Dievu.
Keturių papildomų pasaulėžiūrų palaikymas buvo užfiksuotas po 1 proc.: mormonizmas, nihilizmas, postmodernizmas ir sekuliarusis humanizmas. Likusioms pasaulėžiūroms: animizmui, Rytų misticizmui, islamui, judaizmui, marksizmui, moralistiniam terapiniam deizmui, satanizmui ir vikkai (neopagoniškam tikėjimui magija, orientuotam į gamtos jėgas, pagrįstas žmogaus ir Visatos harmoningu santykiu, – red. past.) pritarė mažiau nei 0,5 proc. žmonių.
Be to, apklausa parodė, kad sinkretizmas paplitęs daugelyje religinių konfesijų. Jį išpažįsta 92 proc. krikščionių, kurie sudaro 66 proc. JAV gyventojų. Priešingai, tik 6 proc. krikščionių pritaria biblinei pasaulėžiūrai.
Krikščionybės viduje sinkretizmas labiausiai išreikštas tarp katalikų (98 proc.), kurie sudaro 17 proc. gyventojų. Tik 1 proc. katalikų laikosi biblinės pasaulėžiūros. Sinkretizmo laikosi ir 88 proc. protestantų bei 96 proc. kitą tikėjimo tradiciją išpažįstančių krikščionių. Kita vertus, tik 9 proc. protestantų ir 4 proc. „kitų” krikščionių laikosi biblinės pasaulėžiūros. Protestantai ir „kiti” krikščionys JAV sudaro atitinkamai 36 proc. ir 11 proc. gyventojų.
Mormonai turėjo mažiausią sinkretizmo šalininkų dalį (74 proc.), o likusieji 26 proc. išpažino mormonizmą. Sinkretizmo laikosi 89 proc. nepriklausančių jokiai konkrečiai religijai, o 5 proc. nereligingų asmenų gyvena pagal sekuliarųjį humanizmą.
Arizonos krikščioniškojo universiteto Kultūros tyrimų centro direktorius ir žinomas apklausų organizatorius George’as Barna (Džordžas Barna) išsamiai aptarė šių metų Amerikos pasaulėžiūros inventoriaus rezultatus ir jų reikšmę artėjantiems 2024 m. prezidento rinkimams.
„Žmonės tapo tokie susikoncentravę į save, o jų įsitikinimai tokie savanaudiški, kad negalima pagrįstai tikėtis, jog 2024 m. išrinktas politikas sugrąžins tautai bendrą tikslą ir viziją, jei nebus rimtai pakeista žmonių pasaulėžiūra”, – sakė jis.
Mokslininkas G. Barna įvardijo, kad „vienintelė tikra viltis Amerikai šiuo metu” yra „dvasinio atsinaujinimo laikotarpis, kuris atkurtų plačiai paplitusį tiesos, individualaus tikslo ir asmeninės atsakomybės supratimą ir pagrindą bendruomenės kontekste”.
Pasak jo, „užkrauti tokią susiskaldžiusią šalį ant prezidento ar politinės partijos pečių yra nerealu. Tik dvasinis pabudimas gali sukelti reikiamą dvasinės išminties ir atsidavimo bangą, o toks atsinaujinimas neįvyksta per naktį ar atsitiktinai.”
„Tai turi tapti sąmoningu ir ilgalaikiu įsipareigojimu”, – pridūrė jis. Tiriant tam tikrų pasaulėžiūrų paplitimą Amerikos visuomenėje, naujausiame tyrime ne tik nustatyta, kad „dauguma suaugusiųjų turi tuos pačius požiūrius mažiau nei trečdalio iš 53 unikalių pasaulėžiūros rodiklių, esančių Sąraše, atžvilgiu”. G. Barna devynis iš 53 punktų įvardijo kaip „įsitikinimus ar elgseną, kurie būtų naudingi siekiant nacionalinio sutarimo, kad šalis vieningai judėtų į priekį”.
Apklausa parodė, kad dauguma amerikiečių Bibliją laiko „autoritetingu ir patikimu gyvenimo vadovu”, o Jėzų Kristų – „svarbiu gyvenimo vedliu”. Kartu dauguma amerikiečių sutinka, kad „neapykanta ir agresija nėra būtinos asmeniniam išgyvenimui”, ir mano, kad svarbu „bent kartą per savaitę dėkoti, šlovinti ir garbinti Dievą”.
Dauguma amerikiečių taip pat sutiko, kad „nereikia bandyti verbuoti kitų žmonių”, ir atmetė „filosofiją, kad galima daryti viską, ką tik nori, jei tai nekenkia kitiems žmonėms”. Daugumos pritarimo taip pat sulaukė idėjos, kad žmonės turėtų „grąžinti visus pinigus, kuriuos [jie] pasiskolino iš kito žmogaus”, ir kad žmonės turėtų turėti galimybę „asmeniškai nedalyvauti atliekant abortą, nepriklausomai nuo jų įsitikinimų dėl kitų žmonių aborto leistinumo”.
Amerikos pasaulėžiūros inventoriuje taip pat buvo išskirtos kai kurios sritys, dėl kurių amerikiečiai, regis, negalėjo susitarti: dėl tiesos pagrindo, kad kiti žmonės nusipelno būti gerbiami, Izraelio Dievo, kaip autoritetingo šaltinio ir gyvenimo vadovo, svarbos, tikėjimo žmogaus gyvybės verte, absoliučių moralinių tiesų egzistavimo pripažinimo ir šėtono egzistavimo.
Amerikiečiai taip pat sunkiai sutarė dėl gyvenimo laimės priemonių, sąmoningo kitų žmonių apgaudinėjimo, ikivedybinių lytinių santykių moralumo, asmeninio įsipareigojimo atpažinti ir vykdyti Dievo valią ir tinkamo santykio su Dievu.
