Po vasario 3 d. Jeruzalėje įvykusio benediktinų abato apspjovimo, vokietis žydų istorikas pasmerkė tokius incidentus ir paragino nutraukti neapykantą.
„Ypač Jeruzalėje ortodoksiški aktyvistai laiko save pavyzdingais žydais, kai spjaudo ar net muša krikščionis ar musulmonus”, – vasario 8 d. Berlyne leidžiamame žydų savaitraštyje „Jüdische Allgemeine” rašė Michaelis Wolffsohnas.
„Šie ortodoksiški žydai valandų valandas gilinasi į Torą, Talmudą ir tradicijas, diena iš dienos, bet elementarus judaizmas akivaizdžiai neįtrauktas į jų mokymo programą”, – pažymėjo M. Wolffsohnas, Izraelyje gimęs vokiečių istorikas, buvęs Vokietijos kariuomenės universiteto profesorius.
„Mes, žydai, jau tūkstančius metų pagrįstai skundžiamės dėl neapykantos mums. Žydų neapykanta krikščionims ar musulmonams yra tokia pat smerktina”, – sakė jis.
Žydų neapykanta krikščionims ar musulmonams yra tokia pat smerktina.
Tokie istoriko žodžiai nuskambėjo po vasario 3 d. įvykdyto išpuolio prieš Dormition vienuolyno abatą tėvą Nikodemą Schnabelį (Nikodemą Šnabelį), OSB, ir po to, kai Jeruzalėje padažnėjo ortodoksų ir nacionalistų žydų išpuoliai prieš krikščionis.
„Paprastai esu pripratęs prie to, kad žmonės spjaudo ant manęs – tai itin kasdienė patirtis, ypač Siono kalne [kur įsikūręs vienuolynas]”, – praėjus kelioms dienoms po incidento CNA sakė N. Schnabelis.
„Nejaučiu jokios neapykantos, – sakė vokiečių vienuolis. – Meldžiausi už du prie manęs priekabiavusius vaikinus, kaip visada meldžiuosi už nusidėjėlius. Tai yra mano, kaip krikščionio, būties DNR”.
Jeruzalės lotynų patriarchatas socialiniame tinkle „X” paskelbtame pareiškime pasmerkė „neišprovokuotą ir gėdingą išpuolį” prieš abatą.
„Baudžiamasis persekiojimas už tokius neapykantos nusikaltimus yra svarbi atgrasymo ir krikščionių dvasininkų Šventojoje Žemėje, ypač Jeruzalėje, saugumo jausmo stiprinimo priemonė”, – sakoma jame.
