Penktadienio rytą popiežius Pranciškus susitiko su Argentinos piligrimais prieš sekmadienį įvyksiančią istorinę pirmosios šalies šventosios moters, Šventojo Juozapo Marijos Antanėss, argentiniečių vadinamos Motina Antula, kanonizaciją.
Popiežius Pranciškus vadovaus kanonizacijos Mišioms Šv. Petro bazilikoje sekmadienį, vasario 11 d., 9.30 val. vietos laiku. Ceremonijoje taip pat dalyvaus Argentinos prezidentas Javieras Milei (Chavjeras Milėjus). Pirmadienį, vasario 12 d., jis bus priimtas privačioje audiencijoje pas popiežių Vatikane.
Savo kalboje popiežius Pranciškus pristatė palaimintąją kaip „gailestingumo pavyzdį” ir „įkvėpimą, kuris atgaivina galimybę rinktis paskutiniesiems, tiems, kuriuos visuomenė atmeta”.
Kodėl ši moteris skelbiama šventąja ir kuo jos pavyzdys svarbus šiandien? Pasak Pranciškaus, Motina Antula iškeliama į altorių garbę visų pirma dėl jos liudytos meilės ir tarnavimo vargstantiesiems. Tai labai svarbu ir mūsų dienomis, kai visuomenės gyvenimą užvaldė radikalus individualizmas. „Ši moteris mums yra pavyzdys ir įkvėpimas tarnauti mažutėliams, tiems, kuriuos visuomenė atstumia ir išmeta“, – sakė popiežius linkėdamas, kad nauja šventoji padėtų Argentinos tikintiesiems būti meilės ir švelnumo ženklu savo broliams ir seserims.
Motina Antula taip pat moko, kad kelias į šventumą reiškia pasitikėjimą ir pasiaukojimą, kaip tada, kai būsima šventoji į Buenos Aires atvyko basomis kojomis, tik su kryžiumi rankose, pasitikėdama ne savimi, bet Dievu. Ji išgyveno tai, ko Dievas nori iš kiekvieno iš mūsų – kad kiekvienas savo gyvenime atrastume mums skirtą pašaukimą. Nepriklausomai nuo to, kam esame pašaukti, viską turime daryti didesnei Dievo garbei ir sielų išganymui.
Popiežius paminėjo labai didelį darbą, kurį būsima šventoji nuveikė tai laikais, kai buvo uždrausta Jėzaus Draugija veikla. Ji pati organizavo šv. Ignaco Lojolos dvasines pratybas, stengdamasi padėti žmonėms atrasti sekimo Kristumi grožį. Tačiau tai buvo nelengva, nes dėl tais laikais paplitusio priešiškumo jėzuitams buvo draudžiama rengti ir dvasines pratybas. Dėl to Motina Antula šį dvasinį patarnavimą teikė slapta. Tai dar viena naujos šventosios žinia mums: susidūrę su sunkumais turime nepasiduoti, neatsisakyti gerų ketinimų, nebijoti iššūkių, nešti Evangeliją visiems.
Galiausiai popiežius paminėjo palaimintosios argentinietės, kuri sekmadienį bus skelbiama šventąją, eucharistinį pamaldumą. Meilė Eucharistijai turi būti viso mūsų krikščioniškojo gyvenimo centras, iš kur kyla jėgos vykdyti apaštalavimą. Pranciškus paragino į Romą atvykusius savo tautiečius labai intensyviai sekmadienį dalyvauti Kristaus mirties ir prisikėlimo slėpinių šventime, per kurį Motina Antula bus skelbiama šventąja. Popiežius taip pat kvietė būti šios dovanos liudytojais ne tik Argentinos žmonėms, bet ir visai Bažnyčiai.
Marijos Antonijos, gimusios 1730 m. Silipikoje, Santjago del Estero mieste Argentinos šiaurėje, ankstyvasis gyvenimas pasižymėjo karštu troškimu tarnauti Dievui. Ji padėjo tėvams mokyti vaikus ir rūpinosi ligoniais bei vargšais.
Ispanijos imperijoje Karoliui III slopinant jėzuitus, popiežius apibūdino Mariją Antanę kaip pavyzdį įveikiant sunkumus, nes moteris keliavo pėsčiomis, kad skleistų ignaciškąjį dvasingumą ir „padėtų visiems atrasti Jėzaus sekimo grožį”.
Popiežius pridūrė, kad tai buvo nelengva užduotis, turint omenyje „susiformavusį priešiškumą Kristui, susiformavusį priešiškumą jėzuitams”. „Jai buvo uždrausta vesti rekolekcijas, todėl ji nusprendė jas vesti slapta. Šio slaptumo matmens nevalia pamiršti”, – pabrėžė popiežius Pranciškus.
Teigdamas, kad būtina nepamiršti šio slaptumo, popiežius ragino piligrimus „nepasiduoti sunkumų akivaizdoje, neatsisakyti gerų ketinimų nešti Evangeliją visiems, nepaisant iššūkių”.
Marija Antanė yra kaip apsisprendimo pavyzdys, „nes ji pasitikėjo ne savimi, bet Dievu, pasitikėdama, kad jos sunkus apaštalavimas yra Jo darbas”, – sakė popiežius.
