Prancūzijos Nacionalinės asamblėjos nariai, tarp jų ir konservatoriai, tokie kaip Marine Le Pen, didele balsų dauguma balsavo už tai, kad į Penktosios Respublikos konstituciją būtų įtraukta „laisvė pasidaryti abortą”. Tik saujelė konservatyviųjų parlamento narių ir nepriklausomųjų pasipriešino ir išreiškė savo nepritarimą. Dabar įstatymo projektui turi pritarti Senatas, kuriame, kaip tikimasi, opozicija bus stipresnė.
Prieš kelis mėnesius prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad pritaria teisės į abortą įtvirtinimui konstitucijoje, ir parlamento nariams buvo pateiktas vyriausybės inicijuotas įstatymo projektas. Jis parengtas po ankstesnių įstatymų projektų, kuriuos iš pradžių pateikė kairiojo sparno parlamento nariai, siekiantys pateikti Prancūzijos atsaką į Roe vs Wade sprendimą Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Kairieji pasinaudojo šio Amerikos įvykio suteikta galimybe teigti, kad Prancūzijoje abortų praktikavimui irgi “gresia pavojus” ir kad geriausias atsakas – įtvirtinti jį konstitucijoje. Tariamas abortų “pavojus” Prancūzijoje iš tiesų yra tik pretekstas, nes naujausi statistiniai duomenys rodo, kad abortų skaičius Prancūzijoje jau kelerius metus nuolat auga.
Kairieji pasinaudojo šio Amerikos įvykio suteikta galimybe teigti, kad Prancūzijoje abortų praktikavimui irgi “gresia pavojus”
Likus kelioms dienoms iki balsavimo Nacionalinėje asamblėjoje, Senato pirmininkas Gérard’as Larcher’is, centro dešiniosios Les Républicains partijos narys, pareiškė, kad nepritaria abortų įtraukimui į Konstituciją, motyvuodamas tuo, kad Konstitucija yra pamatinis dokumentas, apibrėžiantis valdžios įgyvendinimo taisykles, ir kad ji neturi tapti “socialinių ir visuomeninių teisių katalogu”. Jo autoriteto žodžiai neturėjo jokios įtakos parlamento nariams, kurie antradienį, sausio 30 d., didele balsų dauguma balsavo už įstatymo projektą.
Iš viso 493 Prancūzijos parlamentarai patvirtino, kad į Konstituciją būtų įtraukta “moterims garantuojama laisvė pasinaudoti savanorišku nėštumo nutraukimu”, oficialiais žodžiais tariant. “Laisvės”, o ne “teisės” idėja – tai diskusijų, vykusių nagrinėjant ankstesnius įstatymų projektus, rezultatas. Senatoriams pavyko primesti sąvoką “laisvė”, kuri, jų nuomone, buvo moraliai priimtinesnė nei “teisė” į abortą. Vyriausybės parengtame konstitucinės reformos projekte ši formuluotė išliko.
Tarp 493 deputatų buvo visi kairieji: socialistai, žalieji, taip pat E. Macrono Renesanso frakcijos nariai, kurie balsavo vienbalsiai. Dešiniųjų parlamentinės frakcijos buvo susiskaldžiusios. Prieš įstatymo projektą balsavo tik 30 parlamentarų iš Les Républicains (15 parlamentarų), Marine Le Pen Nacionalinio susivienijimo (12 parlamentarų) ir nepriklausomų parlamentarų gretų. Kai kurie dešiniųjų veikėjai nusprendė susilaikyti, tarp jų – suverenistas Nicolas Dupont-Aignan ir 14 RN parlamentarų.
Verta pažymėti, kad už jį balsavo žymūs LR ir RN partijų veikėjai: Éric Ciotti, dabartinis Les Républicains partijos pirmininkas, kuris niekada neslėpė, kad pritaria abortams kaip “pagrindinei moterų teisei”, ir Marine Le Pen, RN parlamento narių lyderė. Šiuo balsavimu ji aiškiai parodė savo norą įsilieti į dominuojančią vertybių sistemą, o susilaikymas galėjo parodyti bent jau nepritarimą abortų įtvirtinimo Konstitucijoje principui, jei ne labiau poleminį pasipriešinimą abortams. Būtent šiuo klausimu Les Républicains, pasisakydami Gérard’o Larcherio pareiškimu, bus parodę daugiau lankstumo ir išminties, o Emmanueliui Macronui pasiuntę signalą, kad politiškai ne viskas įmanoma.
Marine Le Pen nusprendė suteikti savo parlamentinei frakcijai laisvą balsavimą tokiu jautriu klausimu. Todėl antradienio, sausio 30 d., balsavimas aiškiai atskleidė progresyvųjį Nacionalinio susivienijimo sparną ir konservatyvųjį sparną, kuriam priklauso keletas veikėjų iš Prancūzijos pietų, pavyzdžiui, Marie-France Lorho arba Hervé de Lépinau-Marion Maréchal buvęs kandidatas į deputatus 2012 m., kai pastarasis buvo išrinktas Nacionalinio fronto deputatu.
sausio 30 d., balsavimas aiškiai atskleidė progresyvųjį Nacionalinio susivienijimo sparną ir konservatyvųjį sparną
Kitas etapas – senatoriai nagrinės konstitucinės reformos projektą. Sausio 23 d. pareiškime Senato pirmininkas Žeraras Larcheras (Gérard Larcher) paragino savo kolegas Les Républicains senatorius blokuoti įstatymo projektą. Taip jie pademonstruotų savo priešiškumą Emanueliui Makronui ir jo partijai, ypač po to, kai Rachida Dati pasitraukė iš LR gretų ir prisijungė prie Attalio vyriausybės, o tai sukėlė didelį pasipiktinimą šalies viduje.
Dar neaišku, ar bus laikomasi Larcherio ir Retailleau nurodytos krypties. Jei Senatas atsidurtų aklavietėje, Emmanuelis Macronas negalėtų sušaukti abejų Kongreso rūmų, kad galutinai patvirtintų konstitucinę reformą.
