Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie Andrių Tapiną ir jo įkurtą „Laisvės TV“ bei prašo jį panaikinti.
R. Žemaitaitis įrašuose „Facebook“ kėlė klausimą, ar „Laisvės TV“ įkūrėjas, rinkęs lėšas Ukrainai skirtam koviniam dronui „Bayraktar“, nepralošė tų pinigų kazino, o šį lėšų rinkimą jis pavadino galima afera. Dar kitame įraše R. Žemaitaitis kėlė prielaidą, kad „Tapinas ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko Hitlerį ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“
Pernai gruodį teismas pripažino R. Žemaitaičio įrašus kaip paskleistą žinią, o ne nuomonę.
Teismas įpareigojo politiką socialiniame tinkle „Facebook“ savo paskyroje per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tikrovės neatitinkančią informaciją paneigiantį pranešimą, kuris turi likti jo paskyroje „Facebook“ neribotą laiką, ir panaikinti anksčiau skelbtus įrašus.
Klaipėdos apylinkės teismo atstovė Monika Vismantė BNS informavo, kad atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo gruodžio 13 dienos sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą, dalykinę reputaciją, o žalos atlyginimą pripažinti nepagrįstu.
Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Pirmosios instancijos teismas A. Tapinui priteisė 2 tūkst. eurų, o „Laisvės TV“ – 1 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Teismo sprendimą apskundė ir A. Tapinas – jis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir jam ir televizijai priteisti iš politiko po 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Visuomenininkas taip pat prašo perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš atsakovo apeliantų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pirmosios instancijos, ir apeliaciniame teismuose.
Šalių skundai teisėjos rezoliucija priimti sausio 15 dieną, abiem šalims nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimams pateikti, BNS informavo teismas.
A. Tapino atstovai ieškinyje nurodė, kad R. Žemaitaitis 2022 metų liepą ir rugpjūtį įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Politikui buvo pateikta pretenzija, reikalaujanti paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau šis nereagavo.
A. Tapinas ieškinyje akcentavo, kad R. Žemaitaičio teiginiai teisine prasme nėra vertintini kaip nuomonė, nes atitinka žinios požymius. Taip pat pabrėžta, kad „Laisvės TV“ dalykinė reputacija bei A. Tapino garbė ir orumas buvo pažeisti atsakovo ciniškais pasisakymais, kurie visiškai neatitinka tikrovės, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas bei yra įžeidžiantys, todėl turi būti paneigti bei, tikrovės neatitinkantys duomenys, panaikinti.
R. Žemaitaitis su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad jis savo paskyroje jokios klaidinančios ar tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovus nepaskelbė, o tik išdėstė savo nuomonę apie ieškovų tam tikrą viešai deklaruojamą elgesį bei asmeniškai vertino ir sugretino pačių ieškovų viešai skelbiamas naujienas.
Politikas nurodė, kad jo viena iš pareigų yra viešai dėstyti savo nuomonę visuomenei rūpimais klausimais ir atkreipti visuomenės dėmesį į tam tikras aktualias problemas, tad jis negali būti už tai nepagrįstai baudžiamas ar kitaip ribojama jo teisė viešai dėstyti nuomonę.
„Įvertinęs įrašus, teismas nustatė, kad, nors dėstomą informaciją bandyta pateikti kaip nuomonę, naudojant klausiamąją formą, žodį „galimai“, tačiau išanalizavęs visą įrašų turinį, teismas padarė išvadą, kad pateikiama informacija turi ryškių faktų konstatavimo bruožų, todėl pripažino, kad minėtuose įrašuose pateikta informacija kvalifikuotina, kaip žinia, o ne nuomonė“, – informavo teismas.
R. Žemaitaičio paskleista informacija pripažinta kaip pažeidžianti garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją – teismas įvertino paskleistos informacijos turinį, paskleidimo mastą, aplinkybę, jog abi pusės yra viešieji asmenys, o informacija buvo paskelbta keletą kartų, taip sukeliant abejones A. Tapinu ir jo vykdoma veikla.
