Politologų atkakliai skleidžiamas viešojoje erdvėje pasakojimas, neva Prezidentas nesutaria su konservatoriais. Į akivaizdžius ženklus, kad Prezidentas ir konservatorių vadovai veikia išvien, o tariamas ir dirbtinai kuriamas konfliktas tėra priemonė laimėti savo elektorato palaikymą ir paprasčiausias būdas išlikti dėmesio centre, aš atkreipiau dėmesį prieš kelis mėnesius.
Juk Prezidentas pasirašo kone visus įstatymus, kuriuos teikia valdančiosios daugumos vadovybė. Juk neteikia tokių, kurių Seimas netvirtina. Tiesa, kadencijos pradžioje nesutarė dėl kelių įstatymų, kelis vetavo. Tai tiek to realaus konflikto belikę. Net ir ūkininkus žlugdantį akcizų įstatymo pakeitimą, kurį teikė Vyriausybė, pasirašė Prezidentas Gitanas Nausėda. Akivaizdu, kad dėl to dabar abu – Premjerė ir Prezidentas – vengia ūkininkų žemės ūkio mašinomis atvykusių į Vilnių.
Ne vienas pasakytų – netiesa, konfliktas tarp valdančiųjų vadovybės ir Prezidento yra realus, juk Gabrielius Landsbergis net nebuvo pakviestas į Prezidentūrą atvykus p. Zelenskiui? Atsakymas matomas plika akimi. Nors į susitikimą su p. Zelenskiu nepakviečiamas URM ministras Gabrielius Landsbergis, tačiau pagerbiant Ukrainos prezidentą sveikinimo kalba šalia pasodinamas konservatorių garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis. Atrodytų, be jokių klaustukų visiems turėtų būti aiškus Prezidento ir konservatorių vadovybės santykis.
Na, o tiems, kam dar iki šiol kyla dvejonių dėl Prezidento ir konservatorių vadovybės santykio, siūlau atkreipti dėmesį į vakarykštį Prezidento pareiškimą. Jame valstybės vadovas pabrėžia, kad visiškai pasitiki Gabrieliumi Landsbergiu. Kokių dar reikia įrodymų, kad visas šis konfliktas tėra dirbtinai sukurtas rinkimų tikslais kaip būdas išlikti viešojoje erdvėje ir visuomenės dėmesio centre? Juk sutiksite, kad kasdieną per visas televizijas ir kitą žiniasklaidą garsiai aptarinėjamas Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Lenkijoje klausimas, tikrai nėra svarbiausia mūsų šalies problema.
Apmaudžiausia, yra tai, kad Prezidentas kartu su užsienio reikalų ministru priima tiek klaidingų sprendimų užsienio politikoje, jog Lietuva iš tiesų gali atsidurti karo pragare, kuriuo nuolat patys mus gąsdina.
Nors į susitikimą su p. Zelenskiu nepakviečiamas URM ministras Gabrielius Landsbergis, tačiau pagerbiant Ukrainos prezidentą sveikinimo kalba šalia pasodinamas konservatorių garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis
Prieš gerus metus išleista ir šiuo metu beveik pamiršta knyga #PranešėjasirPrezidentas, kurioje kalba daug diplomatų, liudininkų, savo akimis iš arti mačiusių Gitano Nausėdos rinkimų kampaniją ir jo pirmuosius metus Prezidentūroje. Knygoje taip pat aprašoma Kaliningrado tranzito istorija.
Pamenate, ketvirtą Rusijos karo prieš Ukrainą mėnesį buvo pradėta stabdyti per Lietuvą į Kaliningradą geležinkeliu gabenami plieno ir juodųjų metalų bei kai kurie kiti kroviniai. Rusija pagrasino net karu. Ir nors viešai buvo teigiama, kad viską darome dėl mūsų partnerių NATO ir ES, tačiau knygoje atskleidžiama visai kitokia tiesa. (Apie tą tikrąją tiesą rašiau savo FB sienoje dar tuo metu ir, žinoma, valdančiosios daugumos “politologų” buvau apdalintas “putinofiliniais” epitetais).
Sprendimas iš dalies blokuoti tranzitą buvo sutiktas baisiu JAV diplomatų įsiūčiu. Knygoje pabrėžiama, kad dar prieš sprendimą blokuoti Kaliningradą, JAV diplomatai prašė neeskaluoti situacijos. Cituoju knygoje perteikiamą JAV diplomatų kategorišką toną po įvesto Kaliningrado tranzito dalinio draudimo: „Mums buvo pasakyta, jei kas nutiks, tai bus mūsų vienų problema“.
Kitaip tariant, Lietuva būtų palikta viena prieš Rusiją. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas nekėlė ragelio ministrui Landsbergiui, premjerė Šimonytė atšaukė spaudos konferenciją, kad viešumon neišlįstų Vašingtono nepasitenkinimas Lietuvos veiksmais.
Dėl neatsakingos politikos Lietuva buvo per plauką nuo realaus karo, bet niekas išvadų nepadarė. Taip ir nebuvo išsiaiškinta, kokiais tikslais buvo veikiama neatsižvelgiant į mūsų partnerius NATO ir paliekant Lietuvą vienui vieną prieš galimą Rusijos karinį atsaką.
Abu aukščiausi mūsų valstybės diplomatijos pareigūnai kaip pasitikėjo, taip ir tebepasitiki vienas kitu, viešumoje efektingai „pažaibuodami“ dėl Lietuvos diplomatų Lenkijoje.
Neatlygintina politinė reklama.
