Trečiadienį, sausio 24 d., Bažnyčios liturgijoje minint žurnalistų dangiškąjį globėją šv. Pranciškų Salezą, Vatikane buvo paskelbta popiežiaus Pranciškaus žinia Pasaulinės socialinės komunikacijos priemonių dienos proga.
Ši diena kasmet minima septintą Velykų sekmadienį (kurį Lietuvoje švenčiamos Šeštinės, Viešpaties žengimo į dangų šventė). Šiemet tai bus gegužės 12 d. Popiežiaus žinios tema: „Dirbtinis intelektas ir širdies išmintis siekiant visiškai žmogiškos komunikacijos“.
Savo žinios pradžioje popiežius primena, kad dirbtinio intelekto tematikai, tik kiek kitame kontekste, jis skyrė ir savo žinią šiemetinės Pasaulinės taikos dienos proga. Dirbtinio intelekto sistemų plėtra taip pat kelia neatidėliotinų atsakymų reikalaujančius klausimus informacijos ir komunikacijos srityje.
Popiežius rašo, kad svarstydami su dirbtinio intelekto plėtra susijusius klausimus pirmiausia turėtume atmesti katastrofiškas prognozes. Dabartiniais laikais, kuriais tiek daug dėmesio skiriama technologijų svarbai, o vis mažiau žmoniškumui, reikia atsiminti, kad visi sprendimai priklauso nuo žmogaus širdies. Dėl to reikia susigrąžinti širdies išmintį, kad galėtume blaiviai suprasti ir vertinti mūsų laikų naujoves ir iš naujo atrasti kelią į tikrai žmogišką komunikavimą. Širdies išmintis – tai ta dorybė, kuri leidžia mums sujungti visumą ir dalis, sprendimus ir jų padarinius, pakilimus ir nuopuolius, praeitį ir ateitį, individą ir bendruomenę.
Dabartiniais laikais, kuriais tiek daug dėmesio skiriama technologijų svarbai, o vis mažiau žmoniškumui, reikia atsiminti, kad visi sprendimai priklauso nuo žmogaus širdies.
Popiežius atkreipia dėmesį, kad šiandien visuotinai vartojamas terminas „dirbtinis intelektas“ yra netikslus, nes čia kalbama ne apie žmogaus intelektui būdingą mąstymą, bet apie skaičiavimo mašinų atliekamas funkcijas. Mašina turi nepalyginamai didesnių nei žmogus gebėjimų kaupti duomenis ir susieti juos tarpusavyje, tačiau jų prasmę suprasti gali tik žmogus. Todėl nereikia reikalauti, kad mašinos būtų panašios į žmogų. Veikiau reikia pažadinti žmogų iš hipnozės, į kurią jis patenka dėl savo visagalybės iliuzijos, manydamas, kad yra visiškai autonomiškas ir sau pakankamas, atskirtas nuo visų socialinių ryšių ir pamiršęs, kad jis yra kūrinys.
Priklausomai nuo širdies, viskas, kas atsiduria žmogaus rankose, tampa galimybe arba pavojumi. Pats jo kūnas, sukurtas bendravimui ir bendrystei, gali tapti agresijos priemone. Panašiai ir kiekvienas žmogaus sukurtas techninis įrenginys gali tapti meilės tarnystės arba priešiško dominavimo priemone.
Naudojamas socialinės komunikacijos srityje dirbtinis intelektas gali padaryti prieinamą ir suprantamą didžiulį žinių srautą. Tačiau jis gali būti naudojamas ir pažinimo lauko taršai, tikrovės iškraipymui iš dalies ar visiškai klaidingomis žiniomis. Tai jau žinoma vadinamųjų melagienų (fake news) problema. Per pirmąjį dirbtinio intelekto naudojimo etapą socialinės žiniasklaidos srityje supratome, kad jis atveria daug naujų galimybių, bet ir yra susijęs su pavojais bei patologijomis.
Naudojamas socialinės komunikacijos srityje dirbtinis intelektas gali padaryti prieinamą ir suprantamą didžiulį žinių srautą.
Kaip visa kita, ką sukuria žmogaus protas ir rankos, algoritmai nėra neutralūs. Todėl būtina prevenciškai pasiūlyti etinio reguliavimo modelius, kurie užkirstų kelią žalingoms manipuliacijoms ir diskriminacijai, netinkamo dirbtinio intelekto sistemų naudojimo pasekmėms, pasipriešintų dirbtinio intelekto naudojimui mažinant pliuralizmą, poliarizuojant viešąją nuomonę ar kuriant vienodą mąstymą. Turime kartu augti kaip žmonės ir kaip žmonija. Mūsų laukia rimtas iššūkis, reikia kokybinio šuolio, kad galėtume darniai sugyventi sudėtingoje, daugiatautėje, pliuralistinėje, daugiareliginėje ir daugiakultūrėje visuomenėje.
Dėl to, pasak popiežiaus, šiandien reikia sau atsakyti į keletą svarbių klausimų: kaip apsaugoti komunikacijos ir informacijos srities darbuotojų profesionalumą ir orumą, taip pat informacijos vartotojų visame pasaulyje orumą? Kaip užtikrinti platformų sąveiką? Kaip užtikrinti, kad skaitmenines platformas kuriančios įmonės prisiimtų atsakomybę už tai, ką skleidžia ir iš ko gauna pelną? Kaip užtikrinti didesnį kriterijų, pagal kuriuos kuriami algoritmai, skaidrumą? Kaip padaryti, kad skelbiamos medžiagos autorystė būtų akivaizdi, o šaltinius būtų galima atsekti? Kaip nustatyti, ar vaizdas ar vaizdo įrašas atspindi įvykį, ar jį simuliuoja? Kaip neleisti, kad šaltinių įvairovę išstumtų algoritmų kuriamas vienodas mąstymas. Kaip kurti aplinką, kurioje būtų išsaugotas pliuralizmas ir atspindėtas tikrovės sudėtingumas? Kaip dirbtinį intelektą – šią galingą, brangią ir itin daug energijos reikalaujančią priemonę – padaryti prieinamą besivystančioms šalims?
Popiežius rašo, kad iš atsakymų į šiuos ir kitus panašius klausimus suprasime, ar dirbtinis intelektas kurs naujas kastas, siekiančias dominavimo informacijos srityje, naujas išnaudojimo ir nelygybės formas, ar, priešingai, atneš daugiau lygybės, skatins teisingą informaciją ir didesnį supratimą apie mūsų išgyvenamą epochų kaitą, padės įsiklausyti į daugialypius žmonių ir tautų poreikius sudėtingoje ir pliuralistinėje komunikacijos ir informacijos sistemoje.
